„Nuolat stebime bei analizuojame veiklos aplinką. Ir „INK Seismonitor“ mums padeda, nes čia surinkta informacija leidžia tiksliau vertinti kontekstą, užčiuopti potencialias klientams kylančias rizikas bei aiškiau suvokti skirtingų krizių poveikį šalies verslų tvarumui bei tęstinumui“, ‒ teigia „INK Special Projects“ komandos vadovas Giedrius Galdikas.
Kas buvo būdinga 2021 m.?
Jo teigimu, peržvelgus 2021 m. krizines situacijas, galima išskirti 3 tendencijas: vis dar nemažai organizacijų ir viešų asmenų į sudėtingas situacijas patekdavo dėl COVID-19 – garsiausia buvo istorija apie paramą gavusias ir prabangų transportą įsigijusias bendroves. Būta ir kitų atvejų, susijusių su pandeminių suvaržymų, kaukių dėvėjimo, galimybių paso ir kt. tvarkų pažeidimais bei neatsargiais pasisakymais.
Ryškų pėdsaką paliko ir tarptautinės politikos iššūkiai – jei problemos su Kinija šalies bendrovėms atnešė ekonominius nuostolius, tai Baltarusijoje dirbančioms organizacijoms teko patirti ir reputacinių nuostolių – čia visų pirma minėtini „Lietuvos geležinkeliai“.
Pernykščiai metai išsiskyrė ir IT incidentais. Beveik pusė viešai žinomų atvejų susikoncentravo sausio-vasario mėnesiuose, o jų centre atsidūrė „City Bee“. Po šių istorijų bei didelio masto kibernetinių incidentų užsienyje, įsilaužimai, duomenų nutekinimai ir panašūs incidentai tapo nauja norma. Dėl to organizacijos net pradeda pranešti ir apie tuos atvejus, kai incidentus pavyksta suvaldyti.
Dažniausiai krizines situacijas 2021 m. sukeldavo netinkama paslaugos kokybė (52 atvejai), įstatymo ar reguliavimo pažeidimas (45 atvejai), organizacijų ar asmenų tarpusavio konfliktas (29 atvejai), įstatymų ar reguliavimo pokytis (28 atvejai) bei IT incidentai (15 atvejų).
Stambiausios krizės – transporto ir logistikos sektoriuje
„Daugiausiai krizinių situacijų – iš viso 37 – fiksavome transporto ir logistikos sektoriuje. Negana to, čia susikoncentravo ir didžiausios komunikacinės metų krizės – vasarį nutekinta „City Bee“ klientų duomenų bazė, pavasarį – po „Laisvės TV“ pristatyto tyrimo „Fūrų vergai“ ‒ stiprų reputacinį smūgį patyrė vežėjai, o metus užbaigėme stebėdami didžiausią 2021-ųjų krizę, kilusią dėl „Belaruskalij“ trąšų vežimo“, ‒ pasakoja G. Galdikas.
Itin didelis aktyvumas NT ir statybų rinkoje, didino ir šio sektoriaus bendrovėms tenkančių iššūkių skaičių. „INK Sesmonitor“ duomenimis, čia fiksuotos 35 krizinės situacijos. Dalis jų kilo dėl nesutarimų su aplinkiniais gyventojais ar naujakurių bendruomenėmis.
Nemaža dalis šio sektoriaus incidentų koncentravosi antroje metų pusėje, o daugiausiai dėmesio sulaukė ir į šiuos metus persikels istorija, kuomet Specialiųjų tyrimų tarnyba paskelbė apie tyrimą Vilniaus savivaldybes institucijose atsakingose už teritorijų planavimą ir statybų priežiūrą.
Dažnai krizinės situacijos fiksuotos ir paslaugų (31 atvejis), prekybos (27 atvejai) bei gamybos (25 atvejai) sektoriuose.
Ryškiausi įvykiai
„Matyt niekas nesiginčys, kad didžiausio tarptautinio atgarsio sulaukė atvejis, kuomet Nacionalinis kibernetinio saugumo centras paskelbė tyrimą apie saugumo spragas Kinijos telefonų gamintojų įrenginiuose. Jis buvo plačiai atkartotas tarptautinėje žiniasklaidoje ir – anot atskirų pranešimų ‒ netgi kuriam laikui paveikė „Xiaomi“ akcijų kainą. Tai dar vienas įrodymas, kad didelis prekės ženklas tarptautinės krizės gali sulaukti bet kur.
Ieškant ryškiausios tarptautinio prekės ženklo krizės Lietuvoje, teks prisiminti „Kangoo Jumps“ su šokinėjančiu Petru Gražuliu. Tai istorija, kurioje pralaimėjo visi: „Kangoo Jumps“ batų gamintojas, franšizės pirkėjai, treneriai. Vienintelis laimėtojas – P. Gražulis, kuriam veikla tokiose toksiškose aplinkybėse užtikrina rinkėjų palaikymą“, ‒ komentuoja „INK Special Projects“ komandos vadovas.
Anot jo, ilgą laiką atrodė, kad ryškiausia 2021 m. vietinio verslo krizė bus „City Bee“ atvejis, tačiau situacija pasikeitė gruodį, kuomet paaiškėjo, kad „Belaruskalij“ trąšos bus vežamos ilgiau ne tikėtasi. Kaip ir kiekviena didesnė krizė, ji įtraukė daugiau organizacijų, o padėtį komplikavo tai, kad čia susikryžiavo ne tik verslų veiksmai, bet Lietuvos ir JAV politiniai sprendimai.
Neišspręsta krizė tampa pažeidžiamumu
„Pabaigai galima išskirti vieną pamoką, kurią gerai iliustruoja „Daktaro deserto“ ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) susidūrimas. Šio įvykio priešistorė ‒ ankstesnis atvejis dėl „Sviesto sviestuoto“. Tuomet verslui teko apribojimai ir aukos vaidmuo, tarnybai – reputaciniai nuostoliai ir persekiotojo vaidmuo.
„Daktaras desertas“ pasinaudojo šia situacija ir proaktyviai komunikuodamas ankstesnio susidūrimo modelį pritaikė savo situacijai – viešuomenei beliko atkartoti ankstesnius vertinimus. Per kilusį pasipiktinimą buvo sunkiau girdima VMVT pozicija, kad šįkart situacija kitokia, kad vartotojams nepateikta būtina informacija apie desertų sudėtį, alergenus, galiojimo laiką, kad nėra sutvarkyti reikiami veiklos leidimai ir t. t.“, ‒ teigia G. Galdikas.
Pasak jo, krizę galima palyginti su sportine trauma. Tinkamai nesugydyta, ji bet kada gali atsinaujinti. Tai ‒ pažeidžiama vieta ir todėl ji – puikus taikinys priešininkų komandai.
Gruodžio mėnesį pranešta, kad, reaguojant į kylančią specializuotų paslaugų paklausą, agentūros „INK agency“ krizių komunikacijos ir specialiųjų projektų padalinys tampa savarankišku juridiniu vienetu – „INK Special Projects“. 24/7 režimu į klientų problemas reaguojanti bendrovė, teikia komunikacijos krizių valdymo ir prevencijos bei pokyčių komunikacijos paslaugas, vykdo mokymus.
„INK Special Projects“, kartu su kūrybinės integruotos komunikacijos agentūra „INK agency“, video produkcijos įmone „CUT! Films“ bei viešąja įstaiga „Art Central“ priklauso įmonių grupei „Hero Group“.
