Lietuviai situaciją vertina rimtai
Vertindami viruso grėsmę, jo plitimo greitį kaip labiausiai bauginantį faktorių įvardina net 80,1 proc. apklaustųjų. Beveik visa Lietuva (84,6 proc. respondentų) jaudinasi dėl to, kokias pasekmes virusas turi senyvo amžiaus bei lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, o 77,8 proc. – kad užsikrės mūsų artimieji (77,80 proc.). Du trečdaliai gyventojų (64,5 proc.) nerimauja galvodami, kad susirgs patys.
Iš žiniasklaidos pranešimų gali susidaryti įspūdis, kad ne visi Lietuvos gyventojai teisingai supranta karantino tikslą ir vietoj to, kad vengtų bet kokių kontaktų, laiką leidžia miesto parkuose, skirtingų šeimų vaikai kartu žaidžia lauke. Tą neigiamai vertina ir visuomenė – net 72,1 proc. gyventojų neramina aplinkinių elgesys bei reakcija į COVID-19 keliamas grėsmes.
Beveik visi be išimties sutinka, kad padėtis Lietuvoje yra sudėtinga ir beveik ketvirtadalis ją vertina kaip labai sudėtingą (22 proc.) – apklausos laikotarpiu ne kartą buvo skelbta, kad trūksta reagentų, o medikai dar ir šiandien stokoja darbui būtinų apsaugos priemonių.
Nerimas dėl ekonomikos
Gyventojai taip pat nerimauja dėl atsiradusių pokyčių kasdienėje veikloje (61,7 proc.) – sulėtėjęs gyvenimo tempas, daug suvaržymų, visiškai pakitęs laisvalaikio leidimo būdas. Net 79,9 proc. apklaustųjų bijo, kad COVID-19 protrūkis neabejotinai padarys didelę žalą Lietuvos ūkiui, o 73,5 proc. mano, kad tai turės finansinių pasekmių tiek asmeniškai, tiek šeimos nariams.
Paskutinio laikotarpio patirtis tikrai padarė didelį poveikį mūsų kasdienybei – daugiau nei du trečdaliai Lietuvos gyventojų sako, kad jei iki tol rankų plovimas buvo labiau auklėjimo pasekmė ir rezultatas, o šiandien jau 63,4 proc. gyentojų suprato, kad tai – kasdienis ritualas ir įprotis; 64 proc. – daugiau laiko leidžia namuose ir vengia susitikti su kitais žmonėmis, 59 proc. pakeitė ir įprastinį apsipirkimo būdą, 45,4 proc. labiau seka naujienas per televiziją, internetą ar kitas žiniasklaidos priemones. O net trečdalis gyventojų (29,9 proc.) pradėjo rūpintis savo imunitetu.
Perkame mažiau bei išmaniau
Karantino sąlygos, nerimas dėl pasaulinės pandemijos, bei nežinomybė dėl ateities pakeitė ir mūsų pirkimo įpročius: 73 proc. žmonių pradėjo apsipirkinėti ilgesniam laikotarpiui, 49,4 proc. apribojo prekių krepšelį ir perka tik maisto produktus, higienos bei namų ūkio prekes, 26,1 proc. gyventojų apribojo prabangos prekių įsigijimą. Čia išryškėjo ir atsiradę nauji įpročiai: kas dešimtas gyventojas (12,7 proc.) pradėjo pirkti internetu. Tai daro arba pirmąkart, arba visiškai atsisakydamas iki tol turėtos fizinių parduotuvių alternatyvos.
Net ketvirtadalis tų, kurie pradėjo pirkti internetu, pradėjo įsigyti maisto produktus (30 proc.), higienos bei kosmetikos priemones (20,9 proc.), namų apyvokos prekes (20,9 proc.), sveikatos priežiūros priemones (19,6 proc.) bei kūdikių ir vaikų prekes (17,3 proc.). Nauji įpročiai palietė ir gyvūnų mylėtojus – 16,6 proc. internetu perka maistą bei priežiūros priemones savo augintiniams.
Perspektyvos vertinamos atsargiai
Paklausus, kaip Lietuvos gyventojai prognozuoja savo išlaidas per ateinačius 3 mėnesius, jaučiamas didelės Lietuvos gyventojų dalies neužtikrintumas dėl ateities. Išlaidos kelionėms (61,7 proc.), laisvalaikiui ir renginiams (59,3 proc.), restoranams, kavinėms (58,8 proc.) bus ribojamos.
Taip pat žmonės galvoja taupyti planuodami išlaidas sporto bei laisvalaikio priemonėms, drabužiams, avalynei, buitinei technikai, kompiuteriams ar mobiliesiems telefonams (~50 proc.). Kiek mažesnė gyventojų dalis ribos išlaidas automobilių detalėms, grožio priemonėms (~40 proc.), o mažiausiai taupoma bus maisto produktams (14,5 proc.). Verta paminėti, kad net 41,3 proc. visuomenės žada nemažinti maistui skiriamos biudžeto dalies.
Verslo vaidmuo krizės akivaizdoje
Pastaruoju metu nemenkas dėmesys tenka žiniasklaidai, kalbama apie išaugusią jos žiniasklaidos svarbą. Kaip svarbiausius informacijos šaltinius apie koronavirusą bei esamą situaciją šalyje gyventojai nurodė internetą (81,6 proc.), televiziją (77,0 proc.), socialinius tinklus (51,6 proc.), maždaug apie trečdalis apklaustųjų – radiją ir, atrodytų, dar neseniai primirštą spaudą.
Šiuo metu matome beprecedentį visuomenės ir verslo susitelkimą – palaikymo akcijos medikams, rengiami paramos planai nuo karantino padarinių nukentėjusiam verslui ir gyventojams. Tai atsispindi ir Lietuvos žmonių pasirinkimuose: net 22,9 proc. apklaustųjų teigia, kad jie stengiasi palaikyti vietinius prekės ženklus ir pirki jų produktus. 9 proc. pradeda atkreipti dėmesį į tai kaip prekės ženklų ir gamintojų socialinę atsakomybę, panaši dalis (8,4 proc.) renkasi tuos, kurie prisideda kovojant su COVID-19 viruso pasekmėmis.
Nors 40,8 proc. visuomenės ir toliau nekeičia nusistovėjusių įpročių, t.y. ir toliau perka jiems patinkančių prekės ženklų produkciją, akvaizdu, kad visuomenė jau šiandien pastebi, kaip verslas elgiasi pandemijos akivaizdoje. Be jokios abejonės, atsakingas elgesys šiandien garantuos dividendų bei karmos taškų ateityje, taip galima tiek sustiprinti prekės ženklo įvaizdų, tiek užsitikrinti lojalumą.
Visgi nors 21,9 proc. gyventojų nusiteikę optimistiškai ir tiki, kad situacija greitu metu pasikeis į gera, bet net 71,9 proc. apklaustųjų susitaikė su tuo, jog bent jau šiais metais gražiausia pavasario šventė – Velykos – bus kuklesnės.