Didžiausia ekologiškų produktų naudotojų dalis tenka maistui ir gėrimams – juos perka daugiau nei trečdalis (apie 36 proc.) Lietuvos gyventojų, daugiau kaip ketvirtadalis renkasi ekologišką buitinę chemiją ir beveik antra tiek – ekologiškas asmens higienos priemones, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Per pastaruosius metus matome ūgtelėjimą ekologiškų prekių kategorijoje ir jis itin juntamas būtent kalbant apie ne maisto prekes – naudojančių ekologišką buitinę chemiją bei grožio ar higienos priemones per pastaruosius porą metų padaugėjo apie 7 proc. punktais. Panašu, kad sveikesnių produktų paieška, prasidedanti nuo maisto produktų, plečiasi tolyn į kitas kategorijas“, – sakė „Kantar“ media tyrimų ir įžvalgų vadovė Justina Dundulytė.
Moterys aktyvesnės
Pasak jos, labiausiai šia kategorija domisi moterys (52 proc. vs 42 proc. vyrų), ypač jaunesnio amžiaus (16–34 metų) gyventojai.
„Tai segmentas, kuriam itin rūpi tvarus, atsakingas vartojimas, taip pat ekologiškomis prekėmis labiau domisi žmonės gaunantys didesnes pajamas, turintys aukštąjį išsilavinimą. Pvz. 60 proc. turinčių aukštąjį išsimokslinimą renkasi tokius produktus, palyginti su šalies vidurkiu (47 proc.)“, – sakė J. Dundulytė.
Didžiausia ekologiškų produktų naudotojų dalis tenka maistui ir gėrimams – juos perka daugiau nei trečdalis (apie 36 proc.) Lietuvos gyventojų, daugiau kaip ketvirtadalis renkasi ekologišką buitinę chemiją ir beveik antra tiek – ekologiškas asmens higienos priemones.
„Per pastaruosius metus matome ūgtelėjimą ekologiškų prekių kategorijoje ir jis itin juntamas būtent kalbant apie ne maisto prekes – naudojančių ekologišką buitinę chemiją bei grožio ar higienos priemones per pastaruosius porą metų padaugėjo apie 7 proc. punktais. Panašu, kad sveikesnių produktų paieška, prasidedanti nuo maisto produktų, plečiasi tolyn į kitas kategorijas“, – sakė „Kantar“ media tyrimų ir įžvalgų vadovė Justina Dundulytė.
Moterys aktyvesnės
Pasak jos, labiausiai šia kategorija domisi moterys (52 proc. vs 42 proc. vyrų), ypač jaunesnio amžiaus (16–34 metų) gyventojai.
„Tai segmentas, kuriam itin rūpi tvarus, atsakingas vartojimas, taip pat ekologiškomis prekėmis labiau domisi žmonės gaunantys didesnes pajamas, turintys aukštąjį išsilavinimą. Pvz. 60 proc. turinčių aukštąjį išsimokslinimą renkasi tokius produktus, palyginti su šalies vidurkiu (47 proc.)“, – sakė J. Dundulytė.
Didelė dalis tikrina sudėtį
Ekspertės teigimu, didelė dalis žmonių pirkdami produktą tikrina ir jo sudėtį.
„Lietuvoje tokių pirkėjų, kurie atidžiai tikrina sudėtį, yra 44 proc. Iš „Kantar“ grupės duomenų žinome, kad vidutiniškai vakarų europietis etiketėje pasitikrina apie keturis elementus (3.8). Tiesa, epidemija kiek sumažino vartotojų atidą (2019 m. tikrino vidutiniškai apie 4.2 elementus), rečiau buvo tikrinamas kalorijų ar cukraus kiekis, tačiau pvz. du elementai buvo tikrinti dažniau – ar turi kokybės sertifikatą ir ar pakuotė pagaminta iš perdirbto popieriaus“, – sakė J. Dundulytė.
Iš duomenų matyti ir bendra didėjančios atsakomybės, tvaresnio, atsakingesnio elgesio tendencija: pvz. rūšiuojančių šiukšles per dvejus metus šalyje padaugėjo 14 proc. O tai, pasak ekspertės, susiję ir su vartojimo ypatumais. Ekologiškiems produktams būdingas daug didesnis dėmesys iš vadinamojo ekologiškai aktyvių žmonių segmento.
Ekoaktyvistų pirkimo įpročiai skiriasi
„Kantar“ grupė yra išskyrusi pasauliniame tyrime tris žmonių segmentus, pagal tai, kiek jie skiria pastangų rūpindamiesi aplinką tausojančiais dalykais – naudoja daugkartinius maišelius, vengia plastiko pakuočių, nešiojasi savo gertuves vandeniui ir karštiems gėrimams, rūšiuoja šiukšles, renkasi atsakingus gamintojus ir pan. Tai yra eko aktyvistai, eko palaikytojai ir eko ignoruotojai.
„Pirmoji kategorija akivaizdžiai dominuoja pirkdama ekologiškus, natūralius, tausojančius ar organiškus produktus. Jie taip pat dvigubai dažniau nei kiti vengia mėsos produktų ir dvigubai labiau linkę pirkti daugkartines grožio priežiūrai skirtas priemones, dažniau renkasi stiklinę tarą, mažiau vartoja gazuotų gėrimų, tad aplinkos tausojimas smarkiai susijęs su išskirtiniais pirkimo įpročiais“, – segmento ypatumus vardijo J. Dundulytė.
Šis segmentas, „Kantar“ ekspertės teigimu, itin perspektyvus, mat grupės skaičiavimais, kas penktas euras pasaulyje greito apyvartumo prekių kategorijoje išleidžiamas būtent šio segmento žmonių.
„Be to, jie yra aktyvūs žmonės, todėl, tikėtina, veikia kaip tam tikri flagmanai, rodantys, kur link ilgainiui judės kitos vartotojų kategorijos (eko palaikytojai ir eko ignoruotojai). Jau dabar 40 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad už natūralius produktus verta mokėti didesnę kainą. Du trečdaliai akcentuoja, kad savo elgesiu sąmoningai galima sumažinti poveikį klimato kaitai. Tad aplinką tausojančio, ekologiško akcento svarba greito apyvartumo kategorijoje prognozuojama toliau tik didės“, – sakė Justina Dundulytė, „Kantar“ media tyrimų ir įžvalgų vadovė.
Apie tyrimą
Kantar Atlas™ tyrimas analizuoja įvairius žmonių pirkimo ir vartojimo įpročius bei nuostatas. Tyrimą sudaro klausimai apie daugiau nei 90 produktų grupių vartojimą, prekės ženklų žinomumą ir polinkį rinktis tam tikrus dalykus. Klausimai apima respondentų požiūrį į prekes ar paslaugas, reklamą žiniasklaidoje, laisvalaikį, vertybines nuostatas. Kasmetinis tyrimas buvo atliktas 2020 m. vasario–balandžio mėn, apklausti 1804 16–74 m. Lietuvos gyventojai.
Tarptautinis „Kantar“ tyrimas apie tvaraus vartojimo tendencijas ir atliekų mažinimą atliktas bendradarbiaujant su GFK ir Europanel 2020 m. gegužės-birželio mėn., 19 pasaulio šalių apklausta daugiau kaip 80 tūkst. respondentų.