Jei kai kurios reklamos būna sukurtos taip, kad riba dėl lygių galimybių įstatymo pažeidimo labai slidi, dvi internete sklindančios „Orakulo“ reklamos tokios, kad jokių abejonių nekyla. Vienoje jų nuogos moters nuotrauka iliustruojamas užrašas „Nestovi ant savos – statyk ant juodos“, kitoje intymioje nuotraukoje prirašytas panašus raginimas „Nestovi ant žmonos, statyk ant raudonos“. Šalia abiejų jų įdėtas „Orakulo“ logotipas ir kvietimas išbandyti jų paslaugas.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo ne vieną skundą dėl šių reklamų, bet nieko negali padaryti. Jiems atsiųstose ir socialiniuose tinkluose plintančiose reklamos nuotraukose nesimato puslapių, kuriuose jos talpinamos. Nors atsiranda sakančių, kad ji skelbiama nelegalaus turinio ir erotiniuose tinklapiuose, tikslių nuorodų niekas neužfiksavo. Tuo tarpu „Orakulo“ atstovai LGKT teigė, kad jie tokios reklamos neužsakinėjo ir svarstė, kad galbūt tai konkurentų darbas.
„Situacija yra, švelniai tariant, keista. Iš tikrųjų reklama neabejotinai pažeidžia lygių galimybių įstatymą, žemina moteris, sprendimas būtų aiškus ir be jokios ekspertinės pagalbos iš išorės – viską matome ir suprantame. Bet problema yra ta, kas mes negalime šiai reklamai reklamai nustatyti subjekto. Į mūsų oficialų paklausimą „Orakulas“ pasakė, kad tai nėra jų reklama, o mes ją gavome ištrauktą iš konteksto. Nematydami, kurioje vietoje ji buvo publikuota, stingame argumentų, kad tai yra „Orakulo“ reklama, todėl negalime pajudėti iš mirties taško ir esame priversti nutraukti tyrimą“, – apgailestavo LGKT vyriausioji specialistė viešiesiems ryšiams Mintautė Jurkutė, ragindama žmones, užfiksavusius šią reklamą, suteikti jiems šią informaciją.
Pasak jos, analogiškas atvejis jau yra buvęs ir su bendrove „Tele Trade Lietuva“. Tuomet LGKT irgi gavo skundą, kuriame buvo pateikta ekrano nuotrauka, bet nesimatė, kur ji buvo skelbta, tad bendrovės nebuvo galima nubausti. „Tuomet irgi bendrovė pasakė, kad reklama ne jų, nebuvo jokios oficialios sklaidos ir nors bandėme rasti užsakovus, mums nepavyko“, – pasakojo M. Jurkutė, neatmesdama galimybės, kad galbūt tikrai kas nors specialiai šioms bendrovėms daro žalą.
Patys „Orakulo“ atstovai šios situacijos nekomentuoja. Elektroninės prekybos ekspertas Marius Pareščius sako abejojantis, ar LGKT pavyks išsiaiškinti, kas iš tiesų slypi už šios reklamos. „Jei nėra nuorodos su šaltiniu, visaip gali būti, gal apskritai tai tik fotošopas. O jei ji matoma kažkokioje svetainėje, kurioje sukasi banerinė sistema, ar lietuviška, ar didelė tarptautinė, paprastai kreipiamasi į šios sistemos savininkus, informuojama, kad buvo rodomas toks reklaminis skydelis, nurodomas svetainės programinis kodas, kad būtų galima lengviau identifikuoti, ir klausiama, kas užsakė tą reklamą. Vykdant tyrimą dažnai būna net įdomiau ne užsakovas, o mokėtojas. Gali būti taip, kad kažkas apsimetė „Orakulu“ užsiregistravęs sistemoje, bet priėjęs prie mokėjimo, prieini ir prie pinigų šaltinio, kuris gali būti tiek privatus asmuo, tiek įmonė“, – aiškino jis.
M. Pareščius pataria žmonėms, norintiems tikrai prisidėti prie situacijos išsiaiškinimo, siunčiant informaciją nufotografuoti ne tik pačią reklamą, bet ir puslapį, kuriame ji rodoma. „Tada galbūt galima atsekti, kas demonstruojama, kokioje svetainėje ir kokioje banerinėje sistemoje“, – sakė jis.