„Miela kaimyne, gražu iš Jūsų pusės, kad stengiatės apšviesti kaimynus. Gaila tik, kad niekaip nesulaukiam Jūsų bendrijos susirinkimuose. Dar pernai apie šią paslaugą pranešiau susirinkime, bet Jūsų vėl nemačiau. Kaimynai jau seniai nebemoka mokesčių per banką, o naudojasi www.vienasaskaita.lt, nes čia ir tarifai atsinaujina, o skaitliukų skaičiai ir mokesčiai jau būna suvesti. P.s. primenu apie kito savaitgalio talką. Ar sulauksim ir tamstos? Pagarbiai, pirmininkas“, - rašoma skelbime, imituojant raštą ranka, nors apačioje neryškiomis mažomis raidėmis yra spausdintas prierašas „Visi veikėjai ir įvykiai šioje reklamoje yra išgalvoti, o bet koks sutapimas su realybe yra atsitiktinis“.
Prierašo nepamatę kaimynai suskubo skambinti aiškintis tikrajam pirmininkui. „Pilkos spalvos prierašas apačioje smulkiomis raidėmis vakaro prieblandoje nesimato. Net dieną kolegos prierašo nepamatė... Aš jiems pasiūliau tokį atsako variantą: rašau panašaus stiliaus laiškelį, tik įkalu antireklamą - „atsidariau „vienasąskaita" puslapį, suvedžiau visus mokesčius įvairiems paslaugų tiekėjams, o man nuskaitė dvigubai didesnę sumą už pavedimą, nei buvo sutartyje, be to, vienas iš tiekėjų negavo apmokėjimo ir užblokavo man paslaugų tiekimą bei įskaičiavo delspinigius. Pabaigoje, mažomis raidelėmis ir blankiu šriftu įdedu prierašą „viskas išgalvota“ ir išklijuoju visame mikrorajone, šunį bevedžiodamas...“, – ironizavo bendrijos pirmininkas (pavardė redakcijai žinoma).
Panašiai besipiktinančių yra ir internete: žmonės pyksta, kad yra klaidinami ir sako kategoriškai pasisakantys prieš tokią reklamą. Tačiau patys bendrovės atstovai nemano padarę ką nors neteisingai. „Manome, kad tradicinė reklama yra vis mažiau ir mažiau patraukli vartotojams, todėl ieškome efektyvių komunikacijos priemonių. Mūsų tikslas yra pasiekti vartotoją namų aplinkoje, todėl tikslingai pasirinkome reklamos talpinimą daugiabučių skelbimų lentose. Pasirinkta forma patraukė dėmesį, o žinutės turinys pasakoja šmaikščią ir išgalvotą istoriją. Manome, kad ši reklaminė kampanija buvo sėkminga, nes sukėlė diskusijas tarp vartotojų ir reklamos ekspertų. Kadangi reklamos tekste vartotojams buvo pateikta informacija, kad visi veikėjai ir įvykiai šioje reklamoje yra išgalvoti, o bet koks sutapimas su realybe yra atsitiktinis, esame tikri, kad tokia reklama yra etiška, neįžeidžianti ir atitinkanti teisinius reikalavimus“, – sakė bendrovės „Viena sąskaita“ generalinis direktorius Šarūnas Stanislovėnas.
Tačiau ar tikrai? Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ asocijuotas partneris advokatas Mantas Mikalopas atkreipia dėmesį, kad remiantis LR Reklamos įstatymu, reklama turi būti padori ir teisinga, taip pat – aiškiai atpažįstama. „Jeigu reklama neatitinka šių kriterijų, atsiranda tikimybė, kad ji nėra teisėta. Taigi, jeigu yra žinomas reklamos davėjas – asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama, – atsiranda ir jo atsakomybės klausimas“, – sako jis.
„Reklamos įstatyme taip pat nurodoma, kad jeigu pati reklama pateikta kaip objektyvi ir svarbi informacija, aiškiai neatskleidžiant jos komercinio pobūdžio, egzistuoja tikimybė, kad toks informacijos pateikimo būdas gali būti pripažintas klaidinančia ar paslėpta reklama“, – aiškina M. Mikalopas.
Pasak jo, vertinant, vertinant, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus. Įstatymas nurodo, kad reklamos davėjas turi galėti pagrįsti reklamoje naudojamus teiginius, pateikti tiek išsamią informaciją, kad būtų išvengta vartotojų suklaidinimo. Viename iš įstatymo punktų taip pat įvardinama, kad komercinė veikla yra klaidinanti, jeigu ji pasireiškia kaip apgaulingas tvirtinimas arba įspūdžio, kad komercinės veiklos subjektas veikia ne savo įmonės arba ne su savo verslu ar profesine veikla susijusiais tikslais, sudarymas ar apgaulingas prisistatymas vartotoju.
„Tuo atveju, jeigu reklamoje siekiama sudaryti įspūdį, kad informaciją teikia ne reklamos davėjas, o kitas asmuo (pavyzdžiui, vartotojas), kuris tik naudoja reklamos davėjo blanką, kyla klausimų dėl reklamos atitikimo aukščiau minėtiems teisės aktų reikalavimams. Be abejo, reklamos teisingumas, išsamumas ir kiti kriterijai yra vertinami vidutinio vartotojo akimis, t. y. spendžiama, ar reklama buvo klaidinanti/paslėpta žiūrint pakankamai informuoto, protingai atidaus ir apdairaus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius asmens požiūriu. Taigi priimti išvadą dėl reklamos atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinus visus svarbius aspektus jau yra valstybės institucijų prerogatyva.”, - teigia M. Mikalopas.