Skundus buvo pateikę Televizijos programų departamento vadovas Andrius Korenka, Interneto departamento vadovas Ričardas Baltaduonis, Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas dr. Tomas Rytel, Komunikacijos ir rinkodaros departamento vadovė Rūta Putnikienė, Radijo departamento vadovas Giedrius Masalskis dėl publikacijos portale „Tv3.lt“ „LRT vadovų algos: lygiuojasi su Nausėda, lenkia Šimonytę ir Čmilytę“ ir publikacijos portale „Delfi“ „LRT vadovų algos nuo metų pradžios dar augo: siekia ir lenkia šalies vadovų atlygius“.
Publikacijose buvo rašyta, kad devyniems visuomeninio transliuotojo vadovams 2020 m. bendrai buvo išmokėta 674 052,62 euro suma neatskaičius mokesčių. Tai reiškia, kad vidutinė vieno vadovo metinė alga neatskaičius mokesčių buvo beveik 75 tūkst. eurų, o per mėnesį tai būtų 6241 euras.
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė 2020 m. gavo 66,2 tūkst. eurų pajamas – tai būtų apie 5,5 tūkst. eurų per mėnesį. Jos pavaduotojas Gytis Oganauskas per 2020 m. uždirbo daugiau nei 59 tūkst. eurų – 4,9 tūkst. eurų per mėnesį. LRT Radijo departamento vadovas Giedrius Masalskis 2020 m. iš viso uždirbo 61,7 tūkst. eurų – maždaug 5,1 tūkst. eurų per mėnesį.
2020-ais, kaip ir 2019-ais metais, LRT daugiausiai uždirbo Interneto departamento vadovas Ričardas Baltaduonis. Sudėjus bazinį atlyginimą ir kitas išmokas, jo bendros pajamos sudarė 114,2 tūkst. eurų per metus arba 9,5 tūkst. eurų per mėnesį.
LRT Administravimo veiklos vystymo departamento vadovas Tomas Rytel 2020 m. uždirbo 96,2 tūkst. eurų pajamų . Per mėnesį jo alga su priedais sudarė daugiau kaip 8 tūkst. eurų.
Komunikacijos ir rinkodaros departamento vadovė Rūta Putnikienė 2020 m. uždirbo 54,6 tūkst. eurų, kas būtų apie 4,5 tūkst. eurų per mėnesį. „Sodros“ duomenimis, 2020 metais visų LRT darbuotojų vidutinis darbo užmokestis siekė 2048 eurus neatskaičius mokesčių.
Lietuvos prezidento pareiginė alga tuo metu buvo 9,7 tūkst. eurų, o Seimo pirmininkės ir premjerės – po 4,5 tūkst. eurų per mėnesį.
Skundus pateikę LRT vadovai teigė, kad buvo pažeistos jų privatumo teisės ir duomenų apsauga, kad jie nebuvo davę leidimo viešinti savo vardus, pavardes ir nuotraukas ir informacija, pasak jų, turėjo būti nuasmeninta. Jie skunduose teigė, kad visuomenei nėra būtinybės žinoti, kaip atrodo atitinkamą atlyginimą gaunantis asmuo ir tokia informacija yra skirta tik smalsumo patenkinimui.
Skundus išnagrinėjusi Žurnalistų etikos inspekcijos tarnyba juos atmetė, pabrėždama, kad LRT vadovai yra pripažintini viešaisiais asmenimis, o žiniasklaidos užduotis yra skleisti informaciją ir idėjas viešojo intereso klausimais.
Šis Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas dar galės būti apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
LRT dar nėra nusprendusi, ar pasinaudos tokia galimybe.
„Norime atkreipti dėmesį, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, privalanti skundus išnagrinėti per 3 mėnesius nuo skundo gavimo dienos, LRT atstovų skundą nagrinėjo 1,5 metų. Per šį laiką spėjo pasikeisti kai kurie teisinio reguliavimo aspektai. LRT atstovai įvertins priimto sprendimo motyvus ir spręs dėl tolimesnių veiksmų“, – rašoma LRT atsiųstame komentare.
