Prieš pusantrų metų žurnalą „60+“ pradėjusi leisti Laura Balčiūtė sako nesitikėjusi, kad jis sulauks tokio pasisekimo. Dabar ji ir kitus ragina galvoti ne tik apie jaunimą, bet ir apie vyresniąją kartą.

Gimė kaip idėjinis projektas

„Kai praėjusių metų pavasarį, kovo mėnesį pasirodė pirmasis „60+“ žurnalo numeris, skaitytojų reakcija pribloškė mus pačius, leidėjus – didžiulis susidomėjimas, pagyrimai, skaitytojų tolerancija mūsų nepatyrimui ir geranoriškas skatinimas eiti pirmyn nebeleido sustoti. Susitikimai, pokalbiai, laiškai su įvairiausiais klausimais, aktualiais šio amžiaus žmonėms, parodė ir kitą dalyką, kad perdėtas dėmesys jaunimui, sakytume, jaunystės kultas mūsų šalyje nustūmė į šalį daugybę dalykų, aktualių vyresniosios kartos žmonėms. O realybė visai kitokia – mūsų visuomenė yra pakankamai senstelėjusi, gal dėl per didelės jaunimo ir vidutinio amžiaus žmonių emigracijos? Todėl ir gyvenimo aktualijos šiandien kaupiasi ties vyresniųjų karta“, – svarsto L. Balčiūtė.

Žurnalo sumanytoja neslepia neturėjusi aiškaus plano, kaip jis atsipirks – viską darė iš idėjos. „Jau pradedant projektą, kai nebuvo nei komercinio pasiūlymo, nei rinkos tyrimo, nei logotipo, nei tikslios vizijos, koks turi būti projektas, kai aš tik bandžiau siuntinėti pasiūlymus įmonėms, su tik kuriamu projektu, jau tada supratau, kad jis bus perspektyvus. Manęs nevarydavo šalin, o domėjosi, sveikino su tokia idėja, todėl supratau, kad dabar yra pats tinkamiausias laikas tokiai idėjai realizuoti“, – pasakoja ji.

„Reikėtų prisipažinti, kad kurdama projektą „60+“ ir galvodama apie žurnalo leidybą nekėliau sau ypatingai didelių uždavinių – tiesiog paskatino didžiulė meilė ir dėkingumas savo seneliams, kurių deja, jau nebeturiu. Už viską, ką iš jų gavau: už meilę, gyvenimo vertybių suvokimą, norėjau sukurti jiems kažką naudingo kaip padėką vyresnio amžiaus žmonėms. Galvojau, bus įdomu surinkti į vieną vietą įvairių įmonių pasiūlymus, jiems teikiamas nuolaidas, lengvatas“, – prisimena L. Balčiūtė.

Sąlyga – turi likti nemokamu

Kas antrą mėnesį leidžiamas žurnalas „60+“ yra nemokamas – tai buvo sumanytojų sąlyga, keliama nuo pat pradžių. Taip pat galima parsisiųsti ir jo elektroninę versiją. „Taigi, reikėjo stipriai pagalvoti, kaip ekonomiškai pagrįsti, sakyčiau, gana idealistinį projektą, rasti bendraminčių ir bendražygių. Tikėjau projektu, nes mes kiekvienas, kokio jauno amžiaus bebūtume, turime už savo pečių senolių kartą, o priekyje – žinome anksčiau ar vėliau jais patys neišvengiamai tapsiantys“, – aiškina ji.

„Vien tai, kad per metus laiko mums pavyko pasiekti daug senjorų, kurie gyvena ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir Plungėje, Mažeikiuose, Biržuose, Jonavoje, Šilalėje, Alytuje, jau rodo, kad mes einame geru keliu“, – įsitikinusi L. Balčiūtė.

Laura Balčiūtė
Laura Balčiūtė
© Asmeninio albumo nuotr.

Žurnalus platina minėtų miestų laikraščiai, juos galima pasiimti laikraščių redakcijose („Didmiesčio“, „Plungės naujienos“, „Lietuvos žinios“ Jonavoje ir Vilniuje, „Alytaus naujienos“, „Šiaurės rytai“).

Iš įmonių, kurioms siūlo bendradarbiavimą, leidėjai sulaukia įvairių reakcijų. „Įmonės reaguoja įvairiai: vieni palaiko, kiti stebisi, kiti piktai pasako, kad mes dirbame su kita auditorija. Jūs net neįsivaizduojate, kaip yra skaudu ir pikta išgirsti iš įmonių, kurios sako, kad mes orientuoti į jaunimą, nors pusė produkcijos tinka senjorams. Ir tai sako žmogus, kuris turbūt turi senelius arba vyresnius tėvus. Mano manymu, nelabai jiems ir svarbu, kuo jų seneliai domisi, kas jiems patinka arba anaiptol nepatinka. Palinkėčiau bent trumpam sustoti ir jais pasidomėti. Tikrai nenoriu agituoti, kad būtent dėl to reklamuokitės žurnale „60+“ , tikrai ne. Žinau tik vieną, kad jei mano seneliai dar būtų gyvi, aš juos lepinčiau, nebūtinai dovanomis, bet užtektų dėmesio ir bendravimo“, – sako L. Balčiūtė.

Įvairialypė senjorų auditorija

L.Balčiūtė sako, kad šešiasdešimtmečių ar vyresnių žmonių auditorija yra labai skirtinga. „Vieni dar gana stiprūs, sveiki, besidarbuojantys, vis tolimesniam laikui nustumiantys savo išėjimą į užtarnautą poilsį, kupini entuziazmo ir idėjų. Kiti – gyvenimo nelepinti ar savęs netausoję jau pastebimai pavargę, nors ir dirbantys, bet dėl prailginto pensinio amžiaus cenzo priversti laukti to vadinamo užtarnauto komforto, nusivylę, praradę gyvenimo džiaugsmą. O jei dar pridėsime tą „plius“...tai dar daugiau įvairiausių peripetijų. Dažnas tokio garbaus amžiaus žmogus gyvena vienas, jau praradęs savo gyvenimo partnerį, netekęs artimųjų. Taigi, tikėtina, kad jaučiasi ir vienišas“, – kalba ji.

Pasak jos, sunku būtų dabar išvardinti visas tiek socialines, tiek moralines garbaus amžiaus sulaukusių žmonių problemas – jų išties labai daug ir jos gana specifinės. „Bet galima drąsiai teigti, kad atversdamas tokio turinio ir paskirties leidinį mūsų skaitytojas nesijaus sutrikęs, kad visa, kas rašoma jau ne jam, jis per senas, siūlomos paslaugos ne jo kišenei, ir apskritai, niekam jis nerūpi. Labai džiaugiuosi, kad pavyksta atrasti vis daugiau ir daugiau įmonių, įstaigų, institucijų, kurioms ne vis vien, kaip gyvena mūsų tėvai ir seneliai, kad jie stengiasi ištirti ir suprasti senjorų poreikius ir ieško galimybių ateiti jiems į pagalbą. Projekto „60 +“ kūrėjams labai svarbu sutelkti tokius partnerius bendram tikslui, pateikti savo skaitytojams džiuginančias naujienas, palaikyti vieniems kitus“, – prisijungti ir kitus kviečia ji.

„Reikėtų sveikinti visas privačias iniciatyvas, kurios mėgina „užkamšyti“ valstybės požiūrio į savo vyresniąją kartą spragas, telkti bendraminčius, ieškoti vis patrauklesnių idėjų, padedančių nuspalvinti mūsų senjorų gyvenimą naujomis spalvomis, suteikti jų kasdienybei pilnatvės pojūtį, o mums, jaunesniesiems, mokytis iš jų gyvenimo išminties. Ji – neįkainojama“, – teigia L. Balčiūtė.

M360