Kokie pokyčiai dabar vyksta žiniasklaidoje ir kaip ji gali atrodyti po dešimties metų? Inovacijų ir technologijų festivalyje LOGIN apie tai diskutavo žiniasklaidos priemonių „Delfi“, „15min.lt“, „Verslo žinios“ ir „Žmonės“ vadovai.

Koronaviruso įtaka: išaugęs skaitomumas, bet kritusios pajamos

Diskusija, kurią moderavo Dovilė Filmanavičiūtė, prasidėjo nuo šių metų aktualijų aptarimo – kokią įtaką žiniasklaidai padarė per pasaulį nuvilnijusi koronaviruso krizė? Interneto portalų vadovai pastebėjo bendrą tendenciją – smarkiai išaugusį interneto žiniasklaidos priemonių lankomumą ir jose praleidžiamą laiką, tačiau, deja, tai neatsispindėjo pajamose.

„Ko nesitikėjome niekas, tai tokio skaitomumo šuolio. Turbūt tai geras ženklas žiniasklaidai, nes mūsų skaitomumas, turbūt ir kitų, išaugo kokius tris kartus. Aš tai aiškinu tuo, kad kritiniais momentais žmonės ieško patikimos informacijos ir jos ieško žiniasklaidoje“, – kalbėjo „Verslo žinių“ vadovas Ugnius Jankauskas.

„15min.lt“ vadovas Ramūnas Šaučikovas pastebėjo, kad ypač ryškiai augo portalų skaitomumas mobiliuose telefonuose – per karantiną daugiau laiko žiniasklaidos portaluose praleidę žmonės ir toliau liko prie to įpročio. „Patikimų žinių poreikis augo, bet tai nekoreliavo su pajamomis. Tai yra ta sunkioji dalis – daugelis įvardino, kad krito apie 20 proc. Bet atsigavinėjame“, – sakė jis.

„Delfi“ direktorius Vytautas Benokraitis pasakojo į šį etapą žiūrėjęs kaip į didelį išbandymą įmonei ir kolektyvui. „Už tų didelių prekės ženklų stovi žmonės, kurie daro neįmanomus dalykus. Kolektyve jautėme, kad jei yra išbandymas, mes galime susitelkti ir į kuo geriau įveikti tą pirmą etapą“, – kalbėjo jis.

V. Benokraitis pabrėžė, kad nors žiniasklaida buvo iš tų sričių, kurių pajamos dėl koronaviruso krizės krito, ir daug bendrovių, taip pat ir pasaulinėje žiniasklaidoje, buvo priverstos imtis tokių žingsnių kaip darbuotojų atleidimas ar atlyginimų mažinimas, tačiau „Delfi“ nuo krizės pradžios išsikėlė sau tikslą išsikapanoti iš duobės išsaugant darbuotojus.

Bendrovės „Mediabitės“, kuriai priklauso žurnalas „Žmonės“, vadovas Tomas Balžekas teigė, kad su spauda nieko ypatingo neatsitiko – pardavimai, prenumeratos nepasikeitė. Tačiau įvyko pokyčiai reklamos rinkoje. Jis skaičiavo, kad jei per 2008 metų krizė reklamos pajamos per mėnesį nukrito apie 30 proc., dabar per savaitę jos krito maždaug 50 proc.

„Visa žiniasklaida, kuri gyveno tik iš reklamos, patyrė didelį šoką, turėjo pergalvoti kaštus – buvo didelis stresas. Dabar, praėjus keliems mėnesiams, galvojame, kad gal per daug stresavome“, – prisipažino T. Balžekas. Jis prognozavo, kad šiemet reklamos rinka bus 20-30 proc mažesnė nei pernai, bet, jo nuomone, atsistatys greičiau nei per 2008 m. krizę.

Mokamas turinys – neišvengiamybė?

Ryški žiniasklaidos tendencija – mokamo turinio gausėjimas. Ar einame prie to, kad grįšime prie tik mokamos žiniasklaidos modelio?

V. Benokraitis pabrėžė, kad naujienos „Delfi“ nėra ir nebus apmokestinamos – tik išskirtinis turinys, kurio kitur skaitytojai negali rasti.

„Lietuva yra viena labiausiai atsilikusių pasaulyje šalių pagal tą parametrą, kad žmonės mokėtų už kažkokį turinį internete. Taip, turime „Netflix“, „Spotify“, bet jei lyginsime su kitomis šalimis, šioje srityje esame atsilikę. Daug priklausys nuo to, kiek rinkoje bus tų, kurie siūlys mokamą turinį – vartotojus reikia pratinti, kad susimokėti už aukštesnės kokybės turinį yra normalus dalykas“, – kalbėjo „Delfi“ vadovas.

Jis pasakojo, kad autorių platformos „Delfi Plius“ prenumeratorių skaičius prasidėjus karantinui sparčiai augo, vėliau vasarą augimas buvo kiek sulėtėjęs, bet dabar pastebima nauja vartotojų, kurie nori mokėti, banga.

Visgi, apmokestinti visą turinį, jo nuomone, nebūtų teisinga. Viena priežastis – kad yra vartotojų, kurie negali susimokėti, tad tai prieštarautų tikslui tarnauti demokratijai, kita – kad net ir verslo prasme tai, kaip rodo pasaulinė praktika, nepasiteisina.

„Dabar į „The New York Times“ visi žiūrime kaip į sėkmingą pavyzdį, kiek jie pritraukia prenumeratorių, bet jų finansiniai rezultatai yra minusiai, jie vėl atleidinėja darbuotojus. Negali tiesiog šokti nuo vieno modelio prie kito“, – kalbėjo jis, atskleisdamas, kad po penkerių metų iš prenumeratorių daugiausiai tikisi gauti 20-25 proc. pajamų, tad svarbiu klausimu išliks pajamų diversifikacija.

R. Šaučikovas atskleidė, kad „15min.lt“ vadovaujasi kitokia strategija – platformoje „15max“ jie orientuojasi ne tiesiogiai į konversijas, o į registruotų vartotojų skaičiaus auginimą. Šių skaičius, pasak jo, nuo metų pradžios išaugo maždaug aštuonis kartus.

Jis taip pat pridūrė, kad klausimas apie tai, koks naujienų turinys gali būti apmokestintas, lieka iki galo neatsakytas. „Turime tiesiai šviesiai pasakyti, kad jei keičiame modelį, prašome prisidėti prie to, ką šiandien darome, o darome ne tik premium turinį. Estijoje irgi mokama ne tik už premium, bet ir už naujienas: tai yra sąžiningas kelias – pasakyti, jei matome, kad iš reklamos neišgyvensime, bet norime duoti tą patį produktą ir vartotojas jo nori, prašome prisidėti“, – kalbėjo R. Šaučikovas.

R. Šaučikovo nuomone, ateityje norint monetizuoti turinį, taip pat bus būtina galvoti ne tik apie konkurenciją su kitomis žiniasklaidomis priemonėmis, ar kitais žaidėjais kaip „Facebook“ ar „Netflix“, bet ir apie galimybes bendradarbiauti.

U. Jankauskas teigė, kad „Verslo žinioms“ yra paprasčiau apmokestinti turinį nei bendro turinio naujienų portalams, nes jų auditorija yra verslo sprendimų priėmėjai. „Mums lengviau, nes aiškiai žinome auditoriją, sakome, kad kuriame tokį turinį, kuris padeda kurti konkurencingesnę, labiau pasitikinčią savimi Lietuvą. Per tą prizmę žiūrime ir man atrodo, tai padeda parduoti“, – kalbėjo jis, prisimindamas, kad kai prieš dešimt metų apmokestino dalį „Verslo žinių“ turinio, iš pradžių reakcijos buvo labai neigiamos, o dabar, pasak jo, jie turi surinką apie 10 tūkst. skaitmeninės versijos prenumeratorių.

T. Balžekas prisiminė, kad kai išėjo iš darbo „15min“, buvo sau prižadėjęs niekada nedirbti žiniasklaidos priemonėje, kuri gyvena tik iš reklamos, nes tai yra labai trapus modelis. „Mūsų žiniasklaida stipriai vėluoja monetizuoti savo vartotojus kitais būdais. „Žmonių“ prekės ženklas visada buvo mokamas – skaitytojai moka už žurnalą, preumeruoja“, – kalbėjo jis.

Pasak T. Balžeko, „Žmonėse“ tik apie 40 proc. pajamų yra iš reklamos, todėl įvykus krizei įmonė ne taip smarkiai nukenčia: „Labai išaugo „Žmonėscinema“, per mėnesį pasiekė metų planą, turime el. knygų prekybą – bandome diversifikuoti pajamas, kiek galima, kad kuo mažiau priklausytume nuo vieno pajamų šaltinio“.

Apskritai jo nuomone, žiniasklaidoje žmogus labai dažnai moka už vertybinį stuburą, už tam tikros pozicijos palaikymą. „Nišiniams portalams tai daug lengviau daryti, kai turi aiškią nišą, aiškią auditoriją, kuri juos palaiko“, – kalbėjo T. Balžekas.

Kaip žiniasklaidai privilioti jaunimą?

Žiniasklaidai tenka spręsti ir klausimą, kaip privilioti jauną auditoriją, dažnai turinčią visai kitokius informacijos vartojimo įpročius.

V. Benokraitis pasakojo, kad „Delfi“ bandoma skirtingas auditorijas pasiekti laikantis multiplatformiškumo principų. „Mes ir savo televiziją kitaip konstruojame, nes žinome, kad tradicinė televizija jauną auditoriją praradinėja – jaunesnių nei 35 metai tradicinė televizija nepasiekia, ją aplenkia „Youtube“. Dėl to, kai mes startavome su televizijos kanalu, dėliojome, kad jis multiplatformiškas ir rodom per visus kanalus tą patį šou. Jei jaunatviškas produktas – jį geriau sužiūri „Youtube“, o tradicinėje televizijoje vyresnė auditorija“, – pasakojo jis.

R. Šaučikovas pridūrė, kad ne dėl mados portalai savo turinį kelia į „Yuotube“, „Facebook“ ar kitas platformas: „Tai strategiškai atspindi poslinkį: portalai apsisprendė ne tiek stengtis atvesti vartotojus pas save į portalą, bet eiti paskui juos ten, kur jie yra. Mes praradinėjame visi auditoriją, galėjome stengtis atsivesti pas save, bet, matyt, visi paskaičiavome, kad tai bus per brangu ir nusprendėme eiti paskui juos“.

M360