Praeitą savaitę menų fabrike „Loftas“ vykusioje konferencijoje „What’s Next?“, skirtoje ateities tendencijoms, kūrybai ir inovacijoms, virš 25 profesionalų iš Lietuvos ir užsienio šalių dalinosi įžvalgomis, kas mūsų laukia artimiausioje ateityje.

Šiais metais konferencijoje buvo apžvelgiami ne tik nauji kūrybiško mąstymo ir kūrybiškos lyderystės modeliai, vizualinė kultūra, naujųjų technologijų atveriamos galimybės verslui, bet ir apskritai žmogaus elgesio ir poreikių pokyčiai bei naujos darbo rinkos sąlygos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kūrybiškumo svarba

„Šiais laikais kūrybiškumas – ne vien menininkų privilegija, bet ir būtina savybė kuriant sėkmingą verslą, siekiant aktualių mokslo naujovių ar net šalies įvaizdžio, socialinės gerovės ir ekonomikos kilimo. Be kūrybos lieka tik skaičiai – nuliukai ir vienetukai, ir robotai tuoj tai už mus geriau mokės“, – sako konferencijos iniciatorė, menų fabriko „Loftas“ įkūrėja Živilė Diawara. Šią „What’s Next?“ konferencijos nešamą žinutę įvairiais kampais atspindėjo daugelis pranešėjų.

Pačiu konferencijos formatu buvo siekiama atskleisti aktualiausias su kūrybiškumu susijusias įžvalgas ir reikiamus įgūdžius, apie kuriuos būtina žinoti šiuolaikiniam globaliam pasaulyje gyvenančiam veikliam žmogui.

Geriausios idėjos kyla iš problemų ir kiti mąstymo būdai

Mintį, jog geriausios idėjos kyla sprendžiant konkrečias įvardintas problemas ir kad orientacija turi keistis į žmogaus patirties kūrimą ir kodėl, iškėlė patys pirmieji konferencijoje šnekėję įmonės „Be&Do“ partneris Gediminas Užkuraitis bei agentūros „FOLK“ atstovai Justina Muralytė ir Ignas Kozlovas.

Svečias iš Izraelio Yonatan Levy pabrėžė gerai lietuviams pažįstamą tiesą, jog biudžeto trūkumas dažnai tampa stimulu kūrybingumui bei ragino klausytojus aplink save ieškoti kuo daugiau nepatogių situacijų, išdrįsti žengti į nežinomybę, mat būtent tai skatina smegenis mąstyti kūrybiškai. Jis taip pat sako, kad internetas irgi tam tikra prasme yra menas, ir pristatė konkrečius mąstymo metodus, kurie treniruoja kūrybiškumą kaip raumenį ir padeda transformuoti netgi neigiamą energiją, tokią kaip pyktis.

What`s Next
What`s Next
© Martyno Vitėno nuotr.

Apie išėjimą į užribio mąstymą ir ateities scenarijų kūrimą pasakojo ir Andreas K. Mortensen, pristatęs „Bespoke“ agentūros iš Danijos „Ateities dizainas“ („Future design“) naudojamą konkretų metodą. „Tabasco“ agentūra iš Estijos pristatė agentūros be projektų vadovų idėjos modelį.

Atsisukimas į žmogų

Atsakingumo ir persiorientavimo į žmogų tema persipynė ir skirtingai buvo nagrinėjama daugelio svečių. Tai stipriai diktuoja toną tiek ateities lyderiams, tiek prekinių ženklų kūrėjams.

Žurnalistė bei pirmojo lietuviško mados tinklaraščio „Spintos guru“ autorė Deimantė Bulbenkaitė, kuri kalbėjo apie vizualinės kultūros įvairovę, kvietė pažvelgti į puikius reklaminių kampanijų pavyzdžius, kurie kvestionavo rasės, religijos, lyties bei amžiaus problemas. D. Bulbenkaitė taip pat akcentavo, kad tinkamas problemos apsibrėžimas verslininkui ar kūrybininkui atneš ne tik naudos, bet ir atskleis platesnį mąstymą.

Apie žmogaus kaip asmeninio prekinio ženklo kūrimą kalbėjo „Atomic garden“ kūrybiškumo mokyklos pristatyta rinkodaros strategė, asmeninės ženklodaros entuziastė Guoda Sakalauskienė.

Būti unikaliais ir per daug nesivadovauti tendencijomis skatino ir žurnalą „Lamų slėnis“ įkūrusi Algė Ramanauskienė, išsamiai pristačiusi šiuo metu skandinavų propaguojamą „Hygga“, „Lagom“, „Kinfolk“, japonų – „Wabi-sabi“ ir kitas dabar aktualias gyvenimo būdo filosofijas, puoselėjančias akimirkos tikrumą, tikrus žmogiškus santykius, paprastumo tausojimą ir lėtą gyvenimo būdą. A. Ramanauskienė pasidalijo „Kinfolk“ žurnalo redaktoriaus Nathano Williamso apibrėžiančia mintimi: „Nuolat lindint kompiuteriuose ir telefonuose – gimsta natūralus tikro gyvenimo, tikrų santykių ir tikrų žmogiškųjų ryšių poreikis“.

Atsakingas kūrybiškumas

Antrą kartą Lietuvoje viešėjusi „Atomic garden“ kūrybiškumo mokyklos pristatyta prekės ženklų konsultantė Clare McNally Clare konkrečiais pavyzdžiais pasakojo apie socialinės atsakomybės svarbą reklamos ir prekės ženklų pasaulyje. Pasak jos, buvimas geru, socialiai atsakingu destruktyviame šių dienų pasaulyje visada atsiperka. Iš karto po jos kandusis Vaidotas Valantiejus pateikė pavyzdžius, kaip prekės ženklai persistengia, norėdami atrodyti pernelyg geri, tuo parodydamas ir ribas, kurių nereikia peržengti.

Kaip vystyti kūrybiškos ir atsakingos lyderystės įgūdžius nuolatinio pokyčio laikais praktiškai specialiose kūrybinėse dirbtuvėse pristatė Folker Wrage, daugiau nei 20 metų patirtį reklamos srityje turintis verslo konsultantas iš Vokietijos.

Apie drąsą žengti ir tikėjimą savimi

Savo verslo istoriją pasakojo populiariausio ir įtakingiausio pasaulyje internetinio dizaino ir architektūros žurnalo „Dezeen“ įkūrėjas ir redaktorius Marcus Fairs, šiemet išrinktas vienu iš 1000 įtakingiausių Londono žmonių. „Buvau labai prastas dizaineris, tačiau supratau, jog galiu neblogai rašyti apie dizainą. Kadangi neturėjau pinigų leisti leidinį, apie kurį svajojau – už 20 dolerių pasidariau svetainę“, - pranešimo pradžioje sakė Marcus, šį verslą pradėjęs po to, kai neteko darbo kitame žurnale. Dabar kiekvieną mėnesį jo įsteigtame tinklalapyje apsilanko apie 2,5 milijono žmonių, o pats portalas patenka tarp 1000 pasaulyje labiausiai komentuojamų internetinių puslapių. Čia tik galima paantrinti Yonatan Levy minčiai, kad nepatogios situacijos ir resursų trūkumas didina kūrybiškumo galią ar Guodos Sakalauskienės raginimui atrasti savo sritį, kurioje esi ekspertas.

What`s Next
What`s Next
© Martyno Vitėno nuotr.

Antroji pranešimo pusė buvo skirta atsakingai žurnalistikai ir konkretiems pavyzdžiams, kaip šiandien pasaulinė dizaino platforma gali kūrybiškai reaguoti į politinius ir ekonominius sprendimus, pavyzdžiui – surengti naujo paso dizaino konkursą, D. Britanijai paskelbus išstojimą iš Europos sąjungos. Jis ragino visus pradėti nuo savęs, kuriant aplinką, kurioje norime gyventi.

Daug konkrečių darbų pavyzdžių pateikė ir Ringailė Leščinskienė – lietuvė, Gruzijos kino prodiuserė, dirbanti su idėjomis, laimėjusiomis ne vieną Kanų reklamos festivalio apdovanojimų. Ji uždegančiai pasakojo apie neįtikėtinas jai nutikusias situacijas ir kaip ji su jomis tvarkėsi, ragino lietuvius sugebėti pasakyti ne, nenuvertinti savęs ir neparduoti savo kūrybinių minčių per pigiai, o tuo pačiu – būti drąsesniems kuriant idėjas ir bendradarbiaujant.

Įvairių sričių darbuotojams vertingus patarimus dalino ekstremalas iš Belgijos Cedric Dumont. Jo pranešimas apie minčių treniravimą ruošiantis iššūkiams ir patiriant profesines nesėkmes susilaukė ypač daug publikos dėmesio ir klausimų. Po pasaulį nuolat keliaujantis „Red Bull“ atletas ir High Performance psichologas kalbėjo apie susikoncentravimo svarbą bei šių dienų žmogaus pomėgį daryti daug darbų vienu metu.

„Turime atskirti nuolatinį buvimą užsiėmusiais nuo buvimo produktyviais, pirmasis neatneša nieko gero“, – savo pranešime kalbėjo Cedric. Vienas garsiausių pasaulyje BASE tipo šuolininkų pasakojo, kaip iššūkius priimti ne su baime, o jaudinančia nuotykio nuojauta, kaip įprastuose dalykuose įžvelgti galimybes ir kaip tapti savojo proto valdovais. „Pasitikėjimas savimi gimsta tuomet, kai išmokstama tinkamai generuoti savo idėjas, atsiriboti nuo toksiškų minčių. Maitinkite savo protą sveikomis įžvalgomis“, – motyvavo jis.

Potyrių menas

„What’s Next?“ konferencija šiais metais ypatingą dėmesį skyrė potyrių kūrimui (angl. „experience design“) pristatyti. Apie tai, kad gera vartotojo patirtis – prekės ženklo sėkmė ir kaip vartotoją įtraukti į vertybėmis paremtus santykius, kalbėjo ne vienas pranešėjas. Šia tema penktadienį „kosminės energijos“ pranešimą parengė „WeTransfer“ potyrių vadovė, požeminio universiteto dėstytoja („University of underground“), režisierė ir kitų kosminių profesijų savininkė charizmatiškoji Nelly Ben Hayoun. Pats jos pranešimas buvo kaip potyris, o jos pavyzdys įkvepia minčiai, kad tikrai nėra nieko neįmanomo, jei gali net orkestrą į kosmosą išsiųsti. Ji kalbėjo ir apie socialinį bei kritinį dizainą – žinutes galinčias keisti pasaulį.

Technologijų naujovės

Kalbant apie inovacijas, be abejo, aptarta ir visų naujųjų technologijų įtaka ir atveriamos galimybės – nuo dirbtinio intelekto galimybių kūrybinėms industrijoms, kurias pristatė Hungry Scout partneris bei inovacijų strategas Justinas Jautžemis, media naujovių, kurias pristatė Vadimas Komarskis iš JCDecaux iki įžvalgų apie interneto bei socialinių media kanalų „bėgimo takelį“ ir „fake news“ iš skaitmeninės agentūros „Choco Agency“ Tomo Nemūros vadovo lūpų bei „Pildyk“ pavyzdžio subtilybių atskleidimo iš Dominykos Jonušienės.

Antrąją renginio dieną netradicinius virtualios realybės (VR) panaudojimo būdus publikai atskleidė ir kita viešnia iš Prancūzijos – virtualios realybės ekspertė, inovatorė Naomi Roth. „Žmogaus smegenys neišsivystę taip, kad atskirtų virtualų ir realų gyvenimus, todėl virtuali realybė – puikus būdas gydyti priklausomybes, fobijas ar lėtinius skausmus“, – pasakojo VR guru vadinama prancūzė.

Technologinės naujovės be abejo palies ir besikeičiančią darbo rinką – ką reikia žinoti tiek potencialiems darbdaviams, tiek ir planuojantiems savo karjerą. Šios srities guru Laura Duksaitė
„Masterclass LT“ ir Mindaugas Grajauskas iš OVC pripažino, kad technologijos keičia karjeros galimybes, jas ne tik platina, bet ir naikina. Nors ir ateityje nusimato daugelio sričių pakeitimas robotais, visgi kūrybiškumui vietos bus daug ir vienas svarbiausių kriterijų taps ne įgūdžių, o požiūrio klausimas.

Daugiau nei konferencija

Konferencijoje netrūko ir netradicinių pranešimų. Pirmąją dieną šefas Deivydas Praspaliauskas pakvietė klausytojus pavakarieniauti ant scenos ir gyvai demonstravo išskirtinės vartotojo patirties bei potyrių svarbą bet kokiam versle. „Classic Art“ kolektyvo projektas „Newborn“ pristatė baleto, vizualizacijų ir elektroninės muzikos sinteze paremtą performansą, pristatytas naujas Victor Diawara projektas „Afrodelic“ bei „Improper Walls“ interaktyvi paroda „Realities“, labai gerai įvertinta pirmą kartą šiemet pristatytoje Vienos Dizaino savaitėje.

Baigiamojoje diskusijoje kaip konstanta buvo aptarta ir apgailestaujama, kad kūrybiški žmonės nenori dirbti valdžios struktūrose. Tai vyksta ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje. Tą akcentavo Clare McNally iš Danijos bei Marcus Fairs iš Didžiosios Britanijos. Kodėl? Nes tai dvi skirtingos planetos! Tačiau visi pritarė kūrybiškumo valdžios struktūrose atsiradimo būtinumui.

Šios konferencijos formatas nuo pat pradžios skatino skirtingas ne tik kūrybines, bet ir kitas, mokslo, technologijų sritis, verslą atstovaujančių žmonių pažintis, tarpusavio bendradarbiavimą ir bendros kūrybos propagavimą.

„Jau dabar galime pasidžiaugti į lietuviškos konferencijos partnerius įtraukdami tokius tarptautinius partnerius, kaip „Dezeen“, su kuriais sutarta bendradarbiauti tiek su kitų metų „What’s next?“ konferencija, ją viešinant, tiek apskritai ateityje daugiau dėmesio skirti lietuvių dizaino ir architektūros darbams, ir Amsterdame įsikūrusiu „University of Underground“, su kuriais tariamasi dėl studentų ir savanorių mainų. Tai laimėjimas ne tik mums, tokie dalykai atneš naudą ir apskritai mūsų industrijai. Tikiuosi, kad konferencijoje dalyvavę žmonės taip pat išsinešė ne tik įžvalgų, bet ir pažinčių, kurios padės jiems įgyvendinti jų idėjas.” – sakė Ž. Diawara.

Šias ir daugelį kitų, suteikiančių maisto protui visiems ateinančiams metams minčių, kurias buvo galima išsinešti „What's Next?“ konferencijos metu, jau po 2 savaičių konferencijoje dalyvavę svečiai turės galimybę dar kartą peržiūrėti ir labiau pasistudijuoti internete.

M360