Rinkodaros vadovų darbotvarkė, lyginant su kitų sričių vadovaujančiomis pozicijomis, nėra išskirtinai dinamiška. Tačiau rinkodaros vadovui laiko valdymas yra vienas iš asmeninio veiklos efektyvumo pamato elementų. Pasidalinsiu asmeninėmis įžvalgomis ir keliomis išbandytomis technikomis, kurios padeda išlikti produktyviam.
Tikslai – kelrodis
Esu „Olympic Casino Group Baltija“ rinkodaros ir pardavimų skyriaus vadovas – lošimo namai atviri lankytojams 24/7. Mūsų verslas yra grįstas emocijomis, tad užtikrinti aukščiausio lygio paslaugas turime būti pasiruošę nuolat, tad ne tik rinkodara, bet ir visa didžiulė įmonės komanda nuolatos yra „budėjimo“ režime.
Tiesa, rinkodaros funkcija daugumoje įmonių suvokiama kaip savotiškas kaštų centras. Taigi, čia rinkodaros vadovo rolė yra identifikuoti „must have“ veiksmus nuo „nice to have“. Priklausomai nuo keliamų tikslų, labai svarbu vadovautis sveika logika – ar veiksmai, kuriuos planuojame organizuoti priartina mus prie iškeltų strateginių tikslų. Jeigu priartina – kaip arti? Juk pasitaiko labai daug įdomių pasiūlymų bendradarbiauti, remti, kurti bendrą produktą ar panašiai, tačiau ne visuomet tai padės įmonei artėti tikslo link. Tai yra ta riba, kuomet balansuojama tarp rinkodaros pozicijos tarp pelno ir kaštų sąvokos. Svarbiausia yra atsižvelgti į ROMI (ang. „return on marketing investment“).
Įprasta rinkodaros vadovo darbo diena prasideda nuo finansinių ir funkcinių rodiklių peržiūros bei suvokimo, kaip pastaroji diena pastūmėjo iškeltų tikslų link. Toliau laukia einamosios savaitės bei užsibrėžto ilgesnio laikotarpio prioritetai. Aš asmeniškai turiu įprotį planuoti savaitės prioritetus, man tai geriausia daryti sekmadienio vakarą ir, žinoma, kitos dienos prioritetus išvakarėse. Nepamirškime, kad rinkodaros vadovas – rinkodaros komandos lyderis, kuris nustato komandos viziją ir formuoja komandos prioritetus atsižvelgiant į ją. Mikro vadybai čia vietos nėra, tačiau komanda taip pat turi jausti prioritetus.
Dėmesio paskirstymas
Priklausomai nuo organizacijos ir jos specifikos, rinkodaros vadovas savo laiką planuoja: vesdamas pirmyn savo paties komandą (tai yra nuolatinis procesas) išsikeltų tikslų link, dirbdamas individualiai su savo komandos nariais (ugdydamas juos), dalyvaudamas organizacijos vadovybės veikloje – sprendimų priėmimo procese, valdydamas išorinius resursus, atlikdamas monotoniškas administracines funkcijas, taip pat nuolat keldamas savo paties kvalifikaciją.
Esminis laiko planavimo skirtumas, dirbant „Olympic Casino Group Baltija“ pasireiškia išskirtinai kruopščiu ilgalaikiu planavimu. Pats planavimas yra orientuotas į ilgalaikę perspektyvą ir glaudžiai susijęs su įmonės ilgalaikiais lokaliais bei tarptautiniais tikslais. Įgyvendinant strateginės reikšmės pokytį rezultato momentaliai niekuomet nepajausime, nebent tai būtų konkretaus produkto modifikavimas. Svečiai pradeda jausti pokyti per laiką ir išreiškia savo grįžtamąjį ryšį svečių patirčių valdymo apklausose. Tam tikru cikliškumu atliekame NPS (angl. „net promoter score“) tyrimus, žvelgiame koreliacijas su kitais pagrindiniais bei funkciniais rodikliais ir taip planuojame tolimesnius veiksmus.
Dar kartą apie „multitaskinimą“
Kaip tinkamai paskirstyti laiką ir atlikti tai, kas svarbiausia? „Multitaskinti?“ – pakankamai populiari sąvoka, kai dažnai galvojama, jog atliekant daugelį darbų vienu metu esame efektyvesni ir prisitaikę prie šiandieninės darbo rinkos sąlygų. Tai yra ne kas kitas kaip greitas šokinėjimas nuo vieno darbo prie kito.
Mokslininkų teigimu, nuolatinis ir greitas atliekamų užduočių keitimas sąlygoja smegenų įpročio susiformavimą. Kai mes atliekame smulkų veiksmą, pavyzdžiui, išsiunčiame el. laišką, atrašome žinutę, atsiliepiame į skambutį, mūsų limbinės smegenys išskiria tam tikrą dozę pasitenkinimo hormono cheminio dopamino. Mūsų smegenims tai patinka ir mes esame lengvai verčiami šokinėti per mažas užduotėles, jas atliekant ir taip jaučiant malonumą. Šie veiksmai sukuria pavojingą veiksmų grandinę, kuri sukuria iliuziją, jog atliekame daug darbų, nors ištiktųjų tik šokinėjame tarp tokių darbų, kurie nereikalauja įsigilinimo, kritinio mąstymo ir taip tampame mažiau produktyvūs. Kokių metodų imtis, siekiant pakelti savo darbo produktyvumą?
1. Prioritetai
Vilfredo Pareto dėsnis plačiai naudojamas nuo pat jo suformulavimo 1897 m. Šio principo esmė – 20 proc. veiksmų generuoja 80 proc. rezultato. Dėsnis interpretuojamas įvairiai, tačiau dirbant su visa eile projektų yra itin svarbu sugebėti prioretizuoti svarbiausius neaukojant laiko vertės nekuriantiems darbams. Valdyti laiką pradedame nusistatę trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus bei surikiavę juos pirmumo bei vertės tvarka.
Brian Tracy savo knygoje „Tikslai“ aprašo lengvai įsimenamą ABCD metodą, kuris padeda atskirti vertę kuriančius darbus nuo laiko švaistymo. Juk tai yra svarbiausia. Visas savo užduotis galime suskirstyti į A , B, C, D grupes. Kur A reiškia didžiausią vertę kuriantys darbai, o E – mažiausią. Dar prieš pradedami darbuotis tampame efektyvesni, nes dar kartą pergalvojame savo užduočių sąrašą, jį tinkamai sugrupuodami. Jeigu A grupės užduočių yra daugiau, jas galime grupuoti į A1, A2 ir t.t. Atitinkamai ir kitose kategorijose. B grupės užduotys turi ilgesnį atlikimo terminą, C – nedidelės reikšmės darbai, kuriuos galbūt vertėtų atlikti, ir D – tai netiesioginės atsakomybės užduotys, kurias verčiau deleguoti pavaldiniams ar kolegoms. Logika paprasta – nebaigę A grupės užduočių nepradedame darbuotis su žemesnės grupės užduotimis. Savaime suprantama, kad egzistuoja nemažai rutininių administracinių užduočių, tačiau jos dažniausiai yra pasikartojančio ciklo, ne gaisrų gesinimai.
2. „Pomodoro“
Šį metodą taikau apie metus ir jį rekomenduoju savo kolegoms. Tai yra visiškai paprastas būdas atlikti darbus iki galo ir taip kelti savo produktyvumo lygį. Paprasta 25 minučių taisyklė: į šoną atidėjus visus darbus ir prietaisus įsijungiate laikmatį (patartina mechaninį) 25-ioms minutėms ir be jokių dirgiklių koncentruojatės į vieną užduotį. Suskambus laikmačiui padarote 5 minučių pertrauką ir vėl kimbate į darbą be dirgiklių. Kiekvienas 30 minučių ciklas yra laikomas „pomodoro“ ir po keturių tokių daroma ilgesnė pertrauka. Šios technikos tikslas – minimizuoti vidinių bei išorinių dirgiklių įtaką nuosaikiam darbui bei išlaikyti užduočių užbaigimo tinkamą tempą.
3. Elektroninis paštas
Itin užimti bei aktyvūs žmonės yra puikiai susipažinę su streso būsena. Ko gero, visi pažįstame tokių žmonių, kurie negali išbūti netikrinę savo elektroninio pašto dėžutės bent pusvalandį. Taip, paštas yra vienas iš pagrindinių streso šaltinių. Vos tik susikaupiame atlikti darbą, atkeliavus naujam laiškui esame emociškai išbalansuojami, neretai verčiami mesti taką dėl takelio trumpam laikui. Kad ir skamba nerealiai, tačiau nusistačius 3-4 laiko blokus dienos bėgyje, kuomet yra skaitomi laiškai, skatinimas susikoncentravimas į atliekamus procesus.