2016 m. po metus trukusių bandymų, Norvegijos naujienų agentūra pradėjo naudoti dirbtinio intelekto programą, rašančią žinutes su futbolo rezultatais.
Šiandien bet kurios sporto šakos rungtynių baigtį aprašantys algoritmai tekstą parengia per dvi sekundes nuo finalinio švilpuko.
Galutinis publikavimo sprendimas vis dar priklauso redaktoriui, o dirbtinis intelektas vis dar daro klaidas. Nepaisant to, jau dabar kai kurie algoritmai 99 proc. atvejų sukuria tekstą, kurį galima publikuoti be korekcijų.
Šioje vietoje komunikacijos specialistams turėtų pradėti skambėti pavojaus varpai. Tekstų kūrimas Lietuvos rinkoje vis dar yra didelė, o tarptautinėje rinkoje – esminė mūsų darbo dalis.
Parašyti gerą tekstą gali daugelis, bet profesionalai tai daro nuolat ir greitai. Nepaisant to, dirbtinis intelektas sutriuškins net ir geriausius tekstų rašytojus kaip el. paštas sutriuškino faksą.
Pranešimai spaudai, straipsniai, reklaminiai ir rinkodariniai tekstai. Visus juos dirbtinis intelektas netrukus kurs greičiau, geriau ir pigiau. Pirmiausiai angliškai, bet neišvengiamai ateis ir lietuvių kalbos eilė.
Jau šiandien dirbtinis intelektas komunikacijos profesionalams padeda analizuoti informaciją apie klientus, rinką, žiniasklaidos paminėjimus, seka ir identifikuoja tendencijas. Kitaip tariant, atlieka techninius darbus ir leidžia daugiau laiko skirti sudėtingesniems.
Ryšiai su žiniasklaida, daugiau laiko strateginiam planavimui bei kūrybai. Čia žmogus vis dar nepakeičiamas. Ar bent jau taip kalba globaliose rinkose dirbantys komunikacijos strategai.
Analizuojant algoritmų ribas, reikia žvelgti plačiau. „Apple“, „Microsoft“ ir „Google“ dirbęs dirbtinio intelekto ekspertas bei investuotojas Kai-Fu Lee, savo bestseleryje „AI Superpowers“ tikina, kad šiuo metu pasaulyje prasideda dirbtinio intelekto praktinio pritaikymo amžius, kuris iš esmės pakeis viską.
Kaip pavyzdį jis pateikia elektros energijos pažabojimą. Išmokę ją gaminti ir naudoti, tūkstančiai inžinierių ir išradėjų panaudojo šią jėgą, sukurdami lemputes, radiją, televiziją, kompiuterius, išmaniuosius telefonus ir net tą patį dirbtinį intelektą.
Dirbtinis intelektas šiuo metu yra elektros lemputės stadijoje ir per artimiausius keletą metų pamatysime jo sukeltą proveržį daugelyje pramonės šakų. Būtų naivu tikėtis, kad komunikacijoje apsiribosime vien techninių darbų ir tekstų kūrimo perdavimu algoritmams.
Pasaulio ir Lietuvos komunikacijos specialistai jau visai netrukus ims garsiau kalbėti apie tai, kad kompiuteris niekada neišmoks kūrybos. Problemų sprendimo bei naujų kelių atradimo. Tai turėtų padėti ramiai miegoti mums ir klientams.
Ramiai miegosime ir tuomet, kai vystysime kūrybines idėjas kolektyvo darbo atostogų Nidoje metu. Nors tuo metu dirbtinis intelektas jau rašys knygas. Vis dar kreivas ir šleivas, bet jau – knygas.
Tik laiko klausimas, kada dirbtinis intelektas supras kultūrinį kontekstą ir išmoks tinkamai naudoti žargoną, ironiją ir humorą. Tik laiko klausimas, kada griozdiški algoritmų tekstai taps gyvi. Net ir parašyti lietuvių kalba.
Galima spėti, kad anksčiau ar vėliau algoritmas išmoks sukurti logiškesnę, sklandesnę ir paprasčiausiai geresnę idėją už „Kanų liūtų“ laimėtoją. Tokią idėją, kuri bus sugalvota greičiau ir kainuos pigiau.
Atrodytų, liūdni popieriai? Nebūtinai. „Euromonitor International“ tarp dešimties svarbiausių šių metų vartojimo tendencijų išskiria atsijungimo džiaugsmą (ang. joy of missing out).
Vis daugiau žmonių atmeta informacijos perteklių ir tiesiog atsijungia nuo nuolatinio naujienų, pokalbių programėlių ir niežtinčio noro pasitikrinti socialinius tinklus.
Kitaip tariant, ekranų ekonomikoje realus pasaulis ir autentiškos patirtys yra tai, ko nori vis daugiau žmonių. Ryškūs ir gerai įgyvendinti realaus pasaulio projektai yra tai, kas kurs vis didesnę vertę.
Dirbtinis intelektas jau aplenkė mus ten, kur reikia greitai apdoroti didelius informacijos kiekius. Greičiausiai aplenks ir problemų sprendime bei kūryboje. Tačiau ten, kur nėra ekranų, žmogus vis dar nepralenkiamas. Kol kas.