Tą numatančias Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo pataisas pasiūlė Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), jomis įgyvendinamas Europos Sąjungos (ES) reglamentas dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos.
Projektą ministerija parengė motyvuodama tarpininkavimo paslaugų tiekėjų veiklos teisinės priežiūros trūkumu. Anot pataisų rengėjų, šiuo metu trūksta teisinio aiškumo, o paslaugų tiekėjai dažnai nesureaguoja į institucijų prašymus pašalinti neskelbtiną turinį.
„Skaitmeninė erdvė ir įvairios elektroninės prekių ir paslaugų platformos tapo neatsiejama visuomenės gyvenimo dalimi, todėl tarpininkavimo paslaugų teikėjų atsakomybė skaitmeninėje erdvėje, kova su neteisėtu turiniu ir dezinformacija, masinis duomenų rinkimas tapo reikšmingomis problemomis“, – rašoma projekto pažymoje.
Ministerija siūlo paskirti institucijas, kurios užtikrintų ES reglamento vykdymą – įgaliojimai būtų suteikiami Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (VDAI), Valstybinei vartotojų teisų apsaugos tarnybai (VVTAT), Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (ŽEIT). Pakeitimais būtų apibrėžta paslaugų teikėjų atsakomybė, sąlygos ir reikalavimai, kada šie subjektai neatsako už informacijos perdavimą ir saugojimą.
Pataisos taip pat nustatytų skundų nagrinėjimo ir baudų skyrimo tvarką, bendradarbiavimo su kitomis šalies ir ES institucijomis mechanizmą.
Pasak EIM, reglamento įgyvendinimui institucijose reiktų įsteigti 10 naujų etatų (7 skirti RRT, po vieną – VDAI, VVTAT, ŽEIT), kitąmet skirti 149 tūkst. eurų, dar po metų – 360 tūkst. eurų.
Nuo 2020 m. liepos 12 d. Lietuvoje pradėtas taikyti Internetinių tarpininkavimo paslaugų platformų arba P2B reglamentas, kuriuo siekiama sąžiningesnės prekybos interneto platformose.
Pasak EIM, interneto platformos suteikia verslininkams daug galimybių greitai ir veiksmingai patekti į ES vartotojų rinkas, todėl jomis naudojasi milijonai didelių ir mažų įmonių iš įvairiausių sektorių, vykdančių mažmeninę prekybą internetu, teikiančių programėlių kūrimo, transporto, apgyvendinimo ar kitas paslaugas.
Ministerijos teigimu, kadangi interneto platformos atlieka tarpininko vaidmenį, jos kartais gali prekiauti nesąžiningai, o tai gali padaryti didelę ekonominę žalą įmonėms, kurios jomis naudojasi.