Jau kitą ketvirtadienį, vasario 1 dieną, Vilniuje vyks idėjų ir pokyčių konferencija „Idėja Lietuvai“, kurioje bus paskelbtos trys atrinktos idėjos ir tuo pačiu pradėtas jų įgyvendinimas. Konferencijoje, sutrauksiančioje 1000 kviestinių svečių iš Lietuvos ir pasaulio, planuojantys dalyvauti žinomi visuomenės veikėjai sako, kad net jei tarp atrinktų idėjų nebus jų asmeninių favoričių, laimėjimas jau yra tai, kad visuomenė mokosi kuo daugiau kalbėtis.

Svarbiausia – skatinti žmonių iniciatyvumą

„Kad dalykai pradėtų judėti, apie juos reikia kalbėtis. Tai, kad idėjos tampa tema, yra labai svarbu. Mes beveik neturime kultūros, įpročio aptarinėti koncepcijas, vizijas: vadinasi, negalime kalbėtis apie ateitį ir tai yra vienas graudžiausių šalies perspektyvos aspektų. Todėl bet kuri iniciatyva, bandanti perlaužti skepsį ir susitaikymą, yra sveikintina. Net jei nė viena iš idėjų nebus įgyvendinta, apie tai kalbėti būtina“, – sakė agentūros „New!“ kūrybos vadovas Tomas Ramanauskas.

Jam antrino kunigas, vyriausias Lietuvos policijos kapelionas Algirdas Toliatas: „Iniciatyva „Idėja Lietuvai“ yra labai gera mintis vien dėl to, kad žmonės, užuot kritikavę ir ieškoję kas blogai, skatinami patys surasti kažkokį sprendimą. Mane džiugina ta skirtingų nuomonių gausa, žmonių mentalitetas imtis pokyčių: labai puiku skatinti žmones pagalvoti, o kokia gi tavo idėja Lietuvai. Pati mintis yra labai apjungianti, kurianti, tik svarbu, kad į tai būtų žiūrima atsakingai, ir žmonės neapsiribotų tik siūlymu, o ir pagalvotų, kuo patys gali prisidėti. Be to, kuriant patiems, reikia netrukdyti to daryti ir kitiems: kitas gal kitaip mąsto, bet tai yra labai gerai – kuo daugiau skirtingų idėjų, tuo labiau mes praturtiname vieni kitus“.

Algirdas Toliatas
Algirdas Toliatas
© DELFI / Tomas Vinickas

„Visos iniciatyvos, kurios skatina proveržį, mąstymą apie būtį, esamos situacijos tobulinimą ir šalies ateities virsmą ir netgi gali sudominti mases bei suburti visuomenę, siekiant tikslo, kurį drįstu įvardinti „Vardan tos Lietuvos“, yra sveikintinos. Iniciatyva „Idėja Lietuvai“ ypatinga ir tuo, kad apsijungė Lietuvos žiniasklaida, verslas, pagrindiniai valdžios atstovai įtraukdami visuomenę. Jos nauda elementari, nes kiekvienas turėjo galimybę apie TĄ idėją susimąstyti ir ją pasiūlyti bei dalyvauti diskusijose per jų viešinimą. Tai tiesioginis visuomenės įsitraukimas į valstybės vystymąsi ir raidą. Atsižvelgiant į Lietuvos, kaip valstybės ateities viziją (jeigu tokia yra?) ir jos įgyvendinimo strategiją, tikiuosi, kad svarbiausios idėjos bus sėkmingai įgyvendintos ir tarnaus ne tik pavieniams asmenims, bet visai Lietuvos visuomenei, Lietuvos klestėjimui“, – iniciatyvos svarbą komentavo Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henke.

Pasiruošę diskutuoti apie visas idėjas

Artėjančios konferencijos dalyviai sako, kad nepaisydami savo asmeninių prioritetų, jie yra pasiruošę kalbėtis apie bet kurias atrinktas idėjas. „Kaip PLB pirmininkė, pagal paskutinių dešimties metų raidą, turėčiau išskirti vieną vienintelę iš atrinktų 30 idėjų, tai yra idėją, skirtą įteisinti dvigubą pilietybę. Sąmoningai nenorėčiau išskirti šios idėjos kaip aktualiausios, nes jau daugelį metų PLB bando ieškoti galimybių, kaip įteisinti Lietuvos pilietybės išsaugojimą, kas nėra adekvačiai lygiaverti ir ta pati sąvoka, kaip dviguba ir plačiai leidžiama pilietybė (gal tai būtų ir triguba ar pan.)“, – kalbėjo D. Henke.

D. Henke pridūrė nesanti didelė šalininkė išskirti tik vieną aktualiausią idėją, nes, pasak jos, viskas yra gyvenime susiję ir susipina į vieną pynę ir turi eiliškumą bei tam tikrą seką. „Palaikau tas idėjas, kurios skirtos socialinės atskirties mažinimui Lietuvoje, pagarbos žmogui ir vieni kitiems, saugiam ir oriam žmogaus gyvenimui įtvirtinti. Tai greičiausiai tiesiogiai susiję su Švietimo ir mokslo sistema, jaunosios kartos auklėjimu ir vertybių ugdymu. Lietuva nėra apdovanota įvairiais gamtiniais ištekliais: mūsų didžiausias turtas yra žmonės ir todėl svarbiausias mūsų šalies resursas yra žmonių išsilavinimas, tai yra, švietimas. Ta kryptimi ir turėtų būti sukoncentruotos investicijos ir pokyčiai. Todėl tarp 30 išrinktų idėjų mano prioritetinės yra susijusios su švietimu, pavyzdžiui, mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų, ar pasiūlymas finansiškai remti geriausius moksleivius.

Dalia Henke
Dalia Henke
© DELFI / Andrius Ufartas

Negalime būtų neatsižvelgti ir į faktorių, kad šalies raidos variklis yra ekonomika. Stiprios valstybės pagrindas visada yra statomas ant tvarios ekonomikos. Ekonominio augimo negalime įsivaizduoti be investicijų, kurios padeda kurti ir išlaikyti darbo vietas, o tai turėtų garantuoti saugų ir orų gyvenimą. Taip pat lygiaverčiai prie švietimo temos kaip prioritetinę idėją traktuoju šalies ekonomikos stiprinimą, kam yra skirta, pavyzdžiui, idėja suteikti premijas už investuotojų pritraukimą. Koncentruojantis į pasaulines ateities technologijas, gal vertėtų apsvarstyti ir galimybę investuoti į vieną iš Lietuvos stiprybių ir įgyvendinti idėją Lietuvai tapti duomenų centrų šalimi ir „Blockchain“ technologijų lydere“, – svarstė D. Henke.

A. Toliatas, sakydamas, kad visos idėjos yra vertos dėmesio, visgi įvardino ir jam labiausiai įstrigusią idėją, siūlančią įtraukti į Šaulių sąjungą 50 tūkst. narių. „Man ši idėja kvepia savanorystės dvasia. Ji nebūtinai reiškia, kad turime kovoti prieš kažką iš išorės, nes, man atrodo, pats didžiausias Lietuvos priešas yra iš vidaus, tai yra žmonių susiskaldymas, nesusikalbėjimas ir tt. Turėdami kuo daugiau žmonių, mąstančių viena kryptimi, ieškančių, kas gali apjungti, mes galime išspręsti daugybę problemų, pavyzdžiui, sustabdyti patyčias, kurios vyksta ne tik tarp vaikų, bet ir tarp suaugusiųjų – čia yra tikras karas. Jei į savo aplinką žiūrėtume kaip savanoriai, mąstydami, ką galime daryti kitaip, tai atspindėtų šaulio dvasią ir idėją. Ne tik materialus, apčiuopiamas aplinkybių pakeitimas, bet ir kitoks požiūrio kampas gali labai daug ką pakeisti“, – kalbėjo A. Toliatas.

Kitas žingsnis – įgyvendinimas

Konferencija bus tik pirmas žingsnis pereinant į kitą etapą – atrinktų idėjų įgyvendinimą. Konferencijos dalyviai sako, kad, kaip ir renkant idėjas, čia svarbiausia bus sugebėti kuo plačiau įtraukti bendruomenę. „Turime apsispręsti, kur einame, kokią Lietuvą norime kurti, kokioje Lietuvoje norime gyventi, ir kokios mūsų realios stiprybės bei galimybės. Tada greičiausiai atsiras energijos, kuri padės įgyvendinti visuomenei ir valstybei svarbiausias idėjas. Tam turime puikius resursus – pavienius žmones, verslą ir įvairiausias institucijas su darbo vietomis ir mokamais atlyginimais. Dirbkime visi savo darbą sąžiningai ir su atsidavimu!“, – ragino D. Henke.

Ko reikia, kad idėjos išties taptų realybe? „Siūlau apdovanoti ir išskirtinai pagerbti tuos, kurie įgyvendins prasmingiausias, aktualiausias idėjas, tos, kurios turi tęstinumą ir tvarumą. Taip pat siūlau reguliariai informuoti visuomenę, apie vykdomus pasikeitimus Lietuvoje, turint omenyje, kad daugelis gyvendami užsienyje naudojasi tik socialinėmis medijomis ir skaitmenine žiniasklaida: jiems teigiamos žinios iš Lietuvos ir nauji pokyčiai Tėvynėje galėtų būti paskata grįžti su savo įgyta patirtimi ir, neretai, kapitalu. Kiekvienas turime pagalvoti, kur mūsų stiprybės ir kaip kiekvienas galime prisidėti prie šių idėjų konkretaus įgyvendinimo“, – kalbėjo D. Henke.

Kad ir kokios idėjos būtų atrinktos, svarbu ir kaip vyks jų įgyvendinimo procesas. „ Lietuvoje viskas bandoma spręsti kirvuku. Drausti, bausti, reguliuoti. Tikima, kad taip pavyks pasiekti gerovę. Akivaizdu, kad tai — nebrandumo ir naivumo, o taip pat primityvios pasaulėvokos požymis. Dalykai keičiasi labai lėtai, niekas nenori tam gaišti laiko, nes nėra kuo pasigirti po ketverių metų kadencijos. Taigi, tokie sprendimai nepopuliarūs. Bet jei kažkam išties rūpėtų Lietuvos augimas, sąmoningumas, esminė idėja yra pradėti nuo mokyklų. Institucijų, kurios paliečia ir formuoja absoliučiai kiekvieną. Augina arba algoritminius, uniforminius klapčiukus, arba gyvas, kuriančias asmenybes. Todėl mokytojo profesijos reabilitavimas man skamba kaip labiausiai geistina idėja“, – sakė T. Ramanauskas.

Tomas Ramanauskas
Tomas Ramanauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

Jo nuomone, idėjų įgyvendinimui labiausiai reikia politinės valios: „Deja, politika ir valia Lietuvoje kol kas menkai koreliuoja. Tą valią pakurstyti galima įvairiomis iniciatyvomis, galbūt net komercinio sektoriaus įsitraukimu, projektais ir bendruomenių dalyvavimu. Visgi be valdžios palaikymo sunkiai įsivaizduoju, pavyzdžiui, švietimo sistemos išjudinimą. Pagarba profesijai toli gražu nėra tik atlyginimo klausimas, kurį būtų galima išspręsti mygtuku, tai — itin kompleksiškas organizmas“.

Paskelbs tris atrinktas idėjas

Per keletą nacionalinės iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ mėnesių buvo pasiūlyta beveik pusantro tūkstančio idėjų: daugiausia jų buvo susiję su ekonomikos, švietimo, visuomeninio gėrio temomis. Vėliau šios idėjos buvo aptariamos tiek nacionalinėse, tiek regioninėse žiniasklaidos priemonėse, skirtinguose Lietuvos miestuose vyko šioms idėjoms išnagrinėti skirtos viešos diskusijos.

Praėjusių metų gruodį buvo paskelbta 30 jau išgrynintų idėjų. Jos buvo atrinktos remiantis trimis kriterijais: skaitomumu, persidengimu ir populiarumu. Skaitomumą sekė visos iniciatyvoje dalyvaujančios žiniasklaidos priemonės, populiarumas buvo vertinamas žiūrint, kiek žmonių išreiškė palaikymą paspausdami mygtuką prie idėjos tinklapyje idejalietuvai.lt, o persidengimas – kiek žmonių siūlė tą pačią ar labai panašią idėją.

Iš 30 trys idėjos renkamos pasitelkus apklausų profesionalus, tyrimų agentūras „Spinter“ ir „Reitingai“. Tyrimų agentūra „Spinter“ atliko reprezentatyvią visuomenės apklausą, o „Reitingai“ – profesionalų, savo srities ekspertų apklausą. Sujungus šių apklausų rezultatus bus atspindėta bendra visuomenės nuomonė. Išrinktos trys idėjos bus paskelbtos didžiojoje idėjų ir pokyčių konferencijoje „Idėja Lietuvai“, kuri vyks 2018 m. vasario 1 d. parodų ir konferencijų centre „Litexpo“. Registruotis į konferenciją galite įsigyti čia.

M360

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją