Visuomenės informavimo etikos asociacija išplatino kreipimąsi į Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją dėl programos „TIESIOGIAI. Pokalbis po LRT tarybos posėdžio“. Išnagrinėjusi DELFI skundą dėl šios programos Visuomenės informavimo etikos komisija nusprendė, kad Visuomenės informavimo etikos kodeksas pažeistas nebuvo, tačiau atkreipė dėmesį, kad pasirinktas būdas išsakyti LRT vadovybės poziciją kelia tam tikrų abejonių.

Visuomenės informavimo etikos komisija rugpjūčio 7 dieną nagrinėjo DELFI skundą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programos „TIESIOGIAI. Pokalbis po LRT tarybos posėdžio“. Ši programa buvo rodoma šių metų kovo 20 d. portale lrt.lt ir LRT socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Išnagrinėjusi turimą medžiagą ir išklausiusi abi puses, Komisija nusprendė, kad Visuomenės informavimo etikos kodeksas pažeistas nebuvo.

DELFI buvo atkreipusi komisijos dėmesį, kad programoje buvo pateikiama LRT vadovų pozicija, taip pat ir klausimais, liečiančiais kitų suinteresuotųjų šalių atstovus, nesuteikiant jiems galimybės atsakyti ar užduoti savo klausimus.

Komisija, nagrinėdama skundą, atkreipė dėmesį, kad pasirinktas būdas išsakyti LRT vadovybės poziciją kelia tam tikrų abejonių. Paaiškinimuose, atsiųstuose Komisijai, LRT teigia, kad ginčo transliacija nebuvo žurnalistinės veiklos rezultatas, joje buvo pristatyta institucinė LRT pozicija ir, kad toks institucinės pozicijos pristatymas surengiant internetinę konferenciją po LRT Tarybos posėdžio, pasak įstaigos atstovų, yra visiškai įprastinis, dažnai naudojamas po LRT Tarybos posėdžių vietoj anksčiau dažniau naudotų spaudos pranešimų.

Komisijos nuomone, konferencija – tai ne tik būdas paskleisti įstaigos vadovų poziciją, bet ir galimybė suinteresuotiems asmenims užduoti klausimus tikintis sulaukti atsakymų. Pasirinktas vienkryptis informacijos perdavimo būdas vargu ar galėtų būti vadinamas konferencija. LRT neturėtų vengti diskusijų apie jos veiklą ar priimamus sprendimus, apsiriboti vienpusišku tik savo pozicijos pateikimu, nesiklausant ar netgi nenorint išgirsti kitos nuomonės.

Komisija rašo, kad iš visuomeninio transliuotojo visuomenė pirmiausia tikisi nešališkumo ir nuomonių įvairovės, viešumo, skaidrumo ir atskaitomybės naudojant viešuosius finansus, todėl tokia institucinė saviraiška, kai LRT vadovybė komentuoja savo sprendimus ir/ar veiksmus, nesuteikdama galimybės paklausti ir/ar gauti paaiškinimus, stebina ir turiniu, ir forma. Pasak Komisijos, noras atsiriboti nuo nepatogių klausimų, atviros diskusijos vengimas mažina pasitikėjimą visuomeniniu transliuotoju ir jo deklaruojamomis vertybėmis.

M360