Šiomis dienomis naujienų srautus užtvindė koronaviruso informacinis potvynis. Neilgai trukus gavome prašymą iš vieno kliento, kad galbūt reikėtų nukelti vieno straipsnio publikavimą kitai savaitei, nes kliento žinia paskęs su virusu susijusiame informaciniame sraute.

Būtent to – komunikacijos stabdymo ir atidėjimo – dabar labai rekomenduoju nedaryti. Atvirkščiai, ateinantis mėnuo ar pusė mėnesio bus informacijos vartojimo ir komunikacijos paklausos piko metas.

Argumentai, kodėl taip teigiu, yra visai elementarūs. Pirma, pandemijos akivaizdoje visuomenė daug intensyviau ieško informacijos. Taigi, interneto svetainėse šiomis dienomis turėjo labai ūgtelėti lankomumas ir peržiūrų skaičius. Ir tikėtina, kad lankytojai neskaito vien apie koronavirusą. Tai labai žmogiška. Žmogus negali būti visą laiką įtampoje, jis to neištveria – jam reikia praskiesti įtampą keliančią informaciją paprastos, eilinę gyvenimo dieną primenančios informacijos doze.

Patikriname „Gemius Audience“ duomenis, ir matome patvirtinimą. Realių vartotojų skaičius Lietuvos internete nuo pirmadienio, kovo 9 dienos, iki ketvirtadienio, kovo 12 dienos, augo nuo 1,254 mln. Iki 1,367 mln., arba daugiau kaip 9 proc. Apsilankymų skaičius augo nuo 6,9 mln. iki 10 mln., arba net 45 proc. Puslapių peržiūrų skaičius augo nuo 43,19 mln. iki 55 mln., arba 27,5 proc.

Tokią elgseną galima interpretuoti taip – į naujienų portalus žmonės užsuka daug dažniau, ieškodami naujausios informacijos. Taip pat didelė dalis jų peržiūri daugiau žinučių, nei įprastai.

Žiūrint į ateinantį mėnesį, galima prognozuoti, kad galbūt ažiotažas truputį atslūgs, bet vis tiek išliks didesnis lankomumas. To priežastis – darbuotojų lokalizavimas iš biurų į nuotolines darbo vietas ir daugiau laiko, praleidžiamo prie ekranų. Pirma, darbuotojai nebekeliauja į darbus, tai laiką, praleidžiamą prie ekrano, pailgina iki 2 valandų per dieną. Antra, gyvi susitikimai persikelia į vaizdo konferencijas arba į susirašinėjimą el. paštu, programėlėmis. Taigi ekrano laikas gali pailgėti iki 4 val. Per dieną, lyginant su įprastu režimu. Taip, žinau – skaičiavimai labai abstraktūs, daug individualių sąlygų. Bet logika tokia.

Turint galvoje šias aplinkybes, kokias įžvalgas verta suformuluoti komunikuojančiam verslui?

Faktas, kad informacija apie virusą yra užpildžiusi top pozicijas. Tad kaip gi elgtis tuo atveju, jei veiklos nesustojusios, produktai gaminami ir keliauja į lentynas, planai vasarai ar rudeniui, o gal net ir šiems mėnesiams vis dar aktualūs?

Pirma strateginė rekomendacija – elkitės kitaip nei elgiasi dauguma. Tikėtina, kad daug kas iš konkurentų nuspręs atidėti savo žinutes būtent vadovaudamiesi ta pačia logika, jog jų žinutės nebus matomos kilusio ažiotažo fone. Todėl elgdamiesi priešingai, nestabdydami komunikacijos, Jūs su savo žinute išsiskirsite ir turėsite mažiau konkurencijos.

Kitos dvi aplinkybės, kurias taip pat reikia įvertinti – jei Jūsų žinia susieta su kitu įvykiu ir pririšta prie datos, Jūs neturite laisvės atidėlioti jos skelbimo. Atidėta žinia praras aktualumą.

Ir paskutinė aplinkybė, kuri kiekvienam komunikacijos ir rinkodaros specialistui yra pirmoje vietoje – galvokite, kokiai auditorijai komunikuojate. Taip, koronavirusas yra užėmęs pirmąsias pozicijas. Tačiau jei Jūs atstovaujate ne farmacijos verslui, ne sveikatos priežiūros ir ne politikos organizacijai, koronaviruso informacinis srautas Jūsų žinutei nėra tiesioginis konkurentas. Jūs taikote į skirtingas naujienų rubrikas.

M360