2019 metų lapkričio mėnesį „Grigeo“ prezidentas Gintautas Pangonis vienoje energetikos konferencijoje skaitė pranešimą, kurio temos prasidėjo „Vieno vamzdžio istorija“.

Ši vamzdžio istorija buvo apie nuoseklias energijos suvartojimo efektyvumo didinimo pastangas įmonėje, apie veiklos tvarumo didinimą. Savo esme ta pirmoji istorija yra visiškai priešinga kitai vamzdžio istorijai, aptariamai šiuo metu – nuosekliai vykdytam verslo tvarumo mažinimui Kuršių marių ekosistemos sąskaita.

Šios dviejų vamzdžių istorijos puikiai iliustruoja reputacijos pamoką, kurios raktinis žodis – nenuoseklumas. Dvi istorijos, priešingos viena kitai, gražiai gula ant svarstyklių.

Ant vienos svarstyklių lėkštės - teigiama istorija apie tai, kaip daugiau nei dešimtmetį „Grigeo“ investavo į modernias ir energijai mažiau imlias technologijas, lieknos vadybos sistemas, monitoringo ir valdymo sprendimus. Nuolatos augant gamybos apimtims, tuo pačiu nuolatos mažino energijos vartojimą – vienai iš popieriaus gamybos mašinų net elektros energijos suvartojimas sumažėjo net 42 proc., nuo 2011 metų; o šilumos energijos – 18 proc.

„Grigeo“ skaičiavimais, įmonė per metus sutaupo 60 gigavatų energijos. Tai būtų apie 17 tūkstančių tonų anglies dvideginio, neišmestų į atmosferą, jei būtų pagaminta ši energija.

Įmonė pelnė apdovanojimus už efektyviausią energijos vartojimą. Sutikime – tikrai sunkiai, kantriai dirbo, kad užsitarnautų atsakingos įmonės įvaizdį.

O ant kitos svarstyklių lėkštės – „ne vienus“ metus, minimas ir 10 metų laikotarpis, veikęs 12 kilometrų ilgio vamzdis, kuriuo, pasukinėjus sklendes, nuotekos rasdavo aplinkkelį į Kuršių marias, užuot sruvusios į valymo įrenginius. Minima žala – 60 milijonų eurų.

Įmonė labai greitai, per vieną dieną, nuleido 10 metų pastangas į vamzdį.

Taškas? Ne, ne viskas taip paprasta. Sudėtinga šią istoriją daro visuomenė, kuri yra „Grigeo“ produktų vartotoja, ir vartotojiškas nenuoseklumas. Vieną dieną greitai pasmerkęs „Grigeo“, kitą dieną vartotojas nueis ir nusipirks šios įmonės produkcijos. Kodėl?

Visi esame girdėję apie antrąją istoriją, visi esame pasmerkę už tai „Grigeo“ ir su nekantrumu laukiame sekančių serijų. O dabar prisipažinkite, keli iš jūsų esate girdėję apie pirmąją vamzdžio istoriją? Vienas procentas? Du? Niekas? Kodėl?

Nes vertybės kitos. Automobilio taršos mokestį prisimenate, ir kaip visi veržiasi jį mokėti, ir kuo didesnį? Visi esame už gamtos apsaugą, bet nesidomime, kaip ta gamta saugoma. Kuri įmonė ką padarė tam, kad taptų draugiškesne aplinkai? Kiek „Google“ paieškų šia tema? Kažkur apie nulį.

Taip, „Grigeo“ nuotekų vamzdžio istorija labai bloga ir visiškai nepateisinama. Ir aš žinau priežastį, kodėl tas vamzdis atsirado. Jis atsirado todėl, kad socialiniame kontrakte nebuvo įrašyta sąlyga verslui – gerbk aplinkinius. Nebuvo visuomenės suinteresuotumo daryti spaudimą rūpintis gamtosauga, ekologija, saugoti sveikatą. Tikrasis susirūpinimas ekologija – pastarųjų metų tendencija, iki tol tai buvo Vakarų Europos mėgdžiojimas, nes „madinga“ ir „truputį piaro“. O iš tiesų verslas tai laikydavo tik papildomomis sąnaudomis, o jei darydavo kažką efektyvinančio, tai dėl to, kad tai turėdavo ekonominį pagrindimą.

Todėl ir „Grigeo“ energijos vartojimo efektyvinimo ir CO2 emisijų mažinimo pastangas lengva ranka dauguma iš mūsų priskiria verslo logikai – nes tai apsimoka. Skeptikai, tikriausiai, po nuotekų vamzdžio istorijos apskritai suabejos, ar „Grigeo“ kaminuose nebus įrengę aplinkinių vamzdžių, pro kuriuos išeina neapskaitomas CO2. Tiesa, tie patys skeptikai greičiausiai abejoja ir prekybos tinklais, sustabdžiusiais „Grigeo“ produkcijos pirkimą, tikrąja tokio žingsnio intencija laikydami galimybę persiderėti produkcijos kainą.

Tačiau, jei aplinkos tausojimas taps viena iš visuomenės vertybių, tokių „Grigeo“ išsišokimų nebebus. Tol, kol aplinkosauga nekurs produktui pridėtinės vertės, tokios avantiūros kartosis. Labai paprasta. Esmė yra mūsyse, visuose mūsyse yra esmė – tai pasakęs žmogus turėjo tiesos.
Grįžtant prie įvaizdžio, tai pagrindinė verslo logika turėtų būti tokia – nereikia kurti įvaizdžio, jei realybėje poelgiai yra priešingi deklaracijoms. Tai yra išmesti pinigai. Jei norite išmesti pinigus, komunikacijos specialistams iškart formuluokite užduotį taip – sukurkite mums įvamzdį.

O kadangi mes kol kas nenuoseklūs, „Grigeo“ turi visas galimybes užsidirbti indulgenciją ir susigrąžinti įvaizdį. Arba įvamzdį. Reikia tik kantraus darbo, o šitą savybę, kaip mes jau žinome, kompanija turi – ir 10 metų kuriant, ir 10 metų kuriant atvirkščiai.

Kai pagalvoji - kiek vamzdžių dar yra „Grigeo“ ir kiek jie papasakotų istorijų, jei galėtų prabilti?

M360