Tokios ryškios nuomonės lyderių rokiruotės gali rodyti gerokai sustiprėjusias nevyriausybinių organizacijų pozicijas.
„Nevyriausybinių asociacijų atstovus gausiai matyti tope yra įprasta jau daugelį metų, bet kas nustebino šiemet – tai itin aukštos jų pozicijos, užimančios pirmas keturias topo vietas. Prieš penkerius metus trisdešimtuke turėjome ketvirtadalį (8) NVO, o dabar jau – pusantro karto daugiau. Pandemijos aktualijų pastiprinti, jie tapo stipriu verslo ir darbuotojų pozicijos ruporu. Kitas pokytis – šio pusmečio tope rekordiškai žemai atsidūrė bankininkystės ekspertai, ilgą laiką dominavę pirmutinėse pozicijose. Koronaviruso kontekste jie užleido vietas daugiausia NVO bei prekybos tinklų ekspertams“, – sakė Linas Spėčius, „Kantar“ komunikacijos analizės vadovas.
Pirmąją vietą tope pelniusi R. Vainienė daugiausia komentavo prekybininkų siūlymus ir Vyriausybės sprendimus dėl karantino laisvinimo, mažmeninės prekybos taisyklių pokyčius. Taip pat idėją leisti mažmeniniuose tinkluose prekiauti greitaisiais antigenų testais bei subsidijų dėl pandemijos teikimo tvarką. Ji per pusmetį labiausiai didino pasisakymų kiekį (+213 citatų), taip šokteldama 8 pozicijomis viršun.
Ilgamečius tope esančius NVO nuomonės lyderius iš tokių organizacijų kaip Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija ar Lietuvos prekybos įmonių asociacija papildė pernai pradėti stebėti ekspertai iš Lietuvos restoranų ir viešbučių asociacijos – Evalda Šiškauskienė, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros agentūros – Mindaugas Statulevičius, „Linava“ – R. Austinskas ir Lietuvos vaistinių asociacijos – Kristina Nemaniūtė-Gagė. Tiesa, tope jau kuris laikas nesimato Lietuvos laisvosios rinkos instituto ar Investuotojų forumo balso.
Pasikeitė mažmenos lyderis tope
Pasak L. Spėčiaus, šį pusmetį mažmeninės prekybos tinklų komunikacijos lyderystę tope perėmė IKI komunikacijos vadovė Vaida Budrienė, sustiprinusi komunikacijos intensyvumą ir palypėjusi 7 pozicijomis aukštyn. „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė, po rekordiškai intensyvios komunikacijos pernai II pusmetį, savo pasisakymų skaičių šiemet sumažino kone dukart.
„Nors E. Dapkienė per šį pusmetį buvo cituota beveik 500 sykių mažiau, sektoriniame tope krito santykinai mažai, per vieną poziciją, nes pernai buvo įgijusi itin didelį atotrūkį nuo konkurentų. Turėdama 853 paminėjimus per pusmetį ji pasiekė 5 metų pirmosios vietos Nuomonės lyderių citatų rekordą“, – sakė komunikacijos analizės ekspertas.
Jis pridūrė, jog keičiantis personalijoms, tope šįkart nėra ir RIMI atstovo; jau metus topo kartelės nepasiekia ir komunikacijos apsukas žiniasklaidoje sumažinęs LIDL, kuris dalį informacijos komunikuoja per mokamą turinį, nepatenkantį į šio tyrimo akiratį.
Suaktyvėjo degalinių sektorius
Palyginus su praėjusiu pusmečiu, bendras verslo nuomonės lyderių komunikacijos intensyvumas keliais procentais smuko. 5 proc. mažėjo mažmeninių prekybos tinklų, bankų, draudikų citatų, smarkiai mažėjo prekybos ir pramogų centrų pasisakymų, tuo tarpu telekomunikacijų sektorius bei ypač degalinių atstovai kaip tik suaktyvėjo.
„Degalinių komunikacija kol kas sudaro tik kelis procentus to komunikacijos lauko, kurį atsiriekia pvz., mažmena ar bankai, tačiau šiemet pastebimas jų suaktyvėjimas – pasisakymų padaugėjo 16 procentų. Stimulo suteikti turėtų šį pusmetį „Circle K“ vadovui S. Mačiukui atsiradusi atsvara „Neste“ komunikacijoje, su M. Lindkvistu priešakyje. Degalinių nusiteikimą aktyviau komunikuoti gali rodyti ir tai, jog sektoriniame degalinių dešimtuke šiemet fiksuojame net penkis naujus veidus“, – pastebi „Kantar“ ekspertas.
L. Spėčiaus teigimu, vangesnę degalinių komunikaciją iki šiol lėmė susitelkimas į gana siaurą komunikacinę kryptį – degalų kainas ir tinklo plėtros naujienas. Plečiantis degalinių paslaugų ratui, daugiau dėmesio skiriant ekologijos, tvarumo, vairuotojų temoms, ekspertas prognozuoja gali didėti ir jų dengiamas komunikuojamų temų spektras bei komunikacinės lyderystės dalis.
Telekomunikacijų sektoriuje skirtingos strategijos
Vienas iš labiausiai reitinge spurtavusių ekspertų šį pusmetį yra Arnoldas Lukošius, „Tele2“ Inovacijų biuro ekspertas, pakilęs šį pusmetį per 8 pozicijas. Jis taip pat yra vienintelis telekomunikacijų atstovas, patenkantis į nuomonės lyderių TOP30.
„Žiūrint į telekomunikacijų sektoriaus topą, A. Lukošiui ant kulnų mina „Bitės“ ekspertų trijulė: M. Vrubliauskas, G. Butėnas, L. Štrafėlaitė. Jų pasisakymų skaičius panašus į A. Lukošiaus. Galimai, įmonės tiesiog renkasi skirtingas strategijas: viena – turėti stiprų aiškiai atpažįstamą veidą ir intensyvią jo komunikaciją, kita – ekspertizę padalina į trijų kalbėtojų krepšelius“, – sakė L. Spėčius.
Draudikų komunikacijoje trūksta įtampos
Kalbant apie draudimo bendroves, šios temos lyderystę toliau laiko BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis. Tiesa, šiemet į sektorinį topą naujai patenkantis „Lietuvos draudimas“ Operacijų departamento direktorius Artūras Juodeikis iškart užima antrąją poziciją.
„Vis dėlto, kol kas atotrūkis tarp šių ekspertų yra pusantro karto, tad jis per didelis stipresnei intrigai pakurstyti dėl komunikacinės lyderystės šiame segmente“, – pastebi L. Spėčius.
Prekybos ir pramogų centrai komunikavo mažai
Labiausiai savo komunikacijos apsukas šį pusmetį iš analizuojamų sektorių mažino prekybos ir pramogų centrai. Jų pasisakymų mažėjo 41 proc., keturiais procentais sumažėjo ir kalbėtojų.
„Visi šie centrai, išskyrus „Europa“, palyginti su pernai stipriai mažino pasisakymų skaičių, keturi iš sektoriaus dešimtuko buvo nauji veidai tope ir tai trukdė gerinti savo pozicijas, joks sektoriaus atstovas nepateko ir į TOP30. Nors šis sektorius palyginti su degalinių yra aktyvesnis, kol kas panašu, kad išsikvėpus pandemijos aktualijoms jiems sunkiau sekasi atrasti savo išskirtinę komunikacijos teritoriją ir savo temos arkliuką“, – reziumavo Linas Spėčius, „Kantar“ komunikacijos analizės vadovas.
Bankai pritilo
Komunikacijos toną ilgus metus diktavę bankininkai, šį pusmetį kiek pritilo, jų komunikacijos mažėjo 5 proc., 3 proc. – kalbėtojų.
Ilgametis nuomonės lyderių flagmanas „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis iš pirmaujančių gretų šįkart smuktelėjo į 12 poziciją, ne tik dėl gerokai ramesnės savo komunikacijos, kiek ir dėl kitų ekspertų aktyvumo. Žymiai mažiau komunikavo ir „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, smuktelėjęs per tris pozicijas, bei per penkis laiptelius nusileidusi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. SEB ekonomisto Tado Povilausko komunikacijos kiekis beveik nepakito.
Nemaža dalis topo lyderių yra komunikacijos senbuviai, nuomonės lyderių topuose figūruojantys kelerius metus. Keletas jų – R. Vainienė, N. Mačiulis, Ž. Mauricas, Vilniaus Universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas, T. Povilauskas ir buvęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas pozicijas tope užima ne mažiau kaip penkerius metus iš eilės.
Apie „Kantar“ „Verslo nuomonės lyderių reitingą“
„Verslo nuomonės lyderių reitingą“ nuo 2010 metų sudaro bendrovė „Kantar“, stebėdama verslo sektorių, asocijuotų organizacijų ir akademinio sluoksnio atstovų reputaciją medijose bei visuomenėje. Analizuojami bankininkystės, draudimo, telekomunikacijų, mažmeninės prekybos, prekybos ir pramogų centrų bei degalinių sektoriuose veikiančių kompanijų atstovai ir 43 ekspertai, atstovaujantys Lietuvos banką, verslo organizacijas ar akademinį sluoksnį.
Atstovų citatos žymėtuose reklaminiuose straipsniuose į analizę netraukiamos. Analizuojami pranešimai publikuoti daugiau kaip 300-uose svarbiausių šaltinių – spaudos leidinių, interneto svetainių, radijo stočių ir televizijos kanalų žinių bei apžvalginėse laidose per 2021 metų pirmąjį pusmetį.
Apie „Kantar“
„Kantar“ yra viena didžiausių pasaulyje duomenų, įžvalgų ir konsultacijų bendrovių, vienijanti specialistus daugiau nei 90 šalių. „Kantar“ yra ekspertai inovacijų, prekės ženklų, komunikacijos, vartotojų elgsenos ir kitose srityse. Savo klientams bendrovė padeda identifikuoti svarbiausius jų veiklos aspektus, atskleisti dar neišnaudotą potencialą ar pastebėti kritinius momentus bei tinkamai į juos reaguoti.
