„Švaros broliuose“ esame užsibrėžę tikslą, kad atidarydami naują objektą šalimais esančioje teritorijoje stengiamės įgyvendinti kokią nors teigiamą iniciatyvą, kuri net nebūtinai yra tiesiogiai susijusi su mūsų paslaugomis. To logika paprasta – dažnu atveju vietovėje mes būname naujakuriu, kurio kaimynai gerai nepažįsta. Ką tokiu atveju darome asmeniniame gyvenime analogiškoje situacijoje, pavyzdžiui, atsikrausčius į naują butą? Einame susipažinti su kaimynais, o kad pirmas įspūdis būtų dar geresnis, kartu pasiimame ir kokį saldėsį. Tik čia vietoje saldėsio nuvalome grafičiais išpaišytas sienas, įrengiame įrankių stotelę dviratininkams, pasodiname medžių ar išsprendžiame kitą kaimynams aktualią problemą. Norime, kad kaimynai džiaugtųsi mumis ir nežiūrėtų, kaip tiesiog į dar vieną, eilinį verslo objektą šalimais.
Antrasis teigiamas gerų darbų efektas, bent jau mūsų atveju – didesnis žmonių pasitenkinimas savo rajonu. Praėjusiais metais „Darnu miesto laboratorijos“ atliktas „Laimingo rajono“ tyrimas atskleidė, kad įvairios bendruomeniškumą skatinančios iniciatyvos lemia pasitenkinimą gyvenimu savo rajone. Tad kiekvienas verslo organizacijos geras darbas, bent kažkiek padedantis susiburti konkrečiai bendruomenei, padės jos nariams jaustis laimingesniems.
Trečiasis pozityvus poveikis taip pat susijęs su emocijomis, bet turi ir tiesioginę naudą verslui. Kaip parodė „Edelman Trust Barometer 2020“ tyrimas, prekės ženklai, kurie padeda žmonėms pabėgti nuo aplinkinės įtampos, sulaukia aukštesnio vartotojų pasitikėjimo lygio ir padėkų net keliose srityse – didesnis įsitraukimas į prekės ženklo veiksmus, aukštesnis lojalumo lygis ir polinkis advokatauti prekės ženklui viešoje erdvėje. Geri darbai dažniausiai papuola būtent į šią kategoriją.
Ketvirtasis privalumas paliečia ir kitą, šiandien kaip niekad svarbią sritį – darbuotojų įsitraukimą. Šiuo metu visas pasaulis išgyvena „didžiojo atsistatydinimo“ periodą, kai per pandemiją darbuotojai persidėliojo gyvenimo prioritetus ir iš naujo įvertino ar jų dabartinis darbas juos atitinka. „McKinsey“ atkreipia dėmesį, kad darbuotojai tikisi, jog darbas ženkliai prisidės prie jų gyvenimo prasmės ir tie darbdaviai, kurie padės darbuotojais atrasti prasmę, kur kas lengviau išlaikys savo komandą ir bus patrauklesni naujiems kolegoms.
Čia gali pasitarnauti tiek darbuotojų įtraukimas į gerų darbų darymą, tiek jų komunikacija. Pavyzdžiui, mes savo organizacijoje esame išsikėlę misiją skatinti švaros kultūrą ne tik per savo paslaugas, bet ir per įsitraukimą į vietos bendruomenę. Vienas iš veiksmų ją pasiekit – minėti geri darbai į kurių įgyvendinimą galima įtraukti ir pačius darbuotojus. Tokiu būdu ne tik auginame kolegų įsitraukimo lygį, bet ir per jų pačių daromus gerus darbus primename apie mūsų misiją ir padedame organiškai „įprasminti“ kasdien atliekamas užduotis darbo vietoje. Ir tai nėra vadovėlinė teorija, turime pavyzdžių, kai kolegos niekieno neraginami kėlėsi anksti ryte su šypsenomis veiduose, kad nuvalytų sniegą nuo aplinkiniuose kiemuose esančių kaimynų automobilių.
Tiesa, galvojant apie gerus darbus, svarbu iš anksto apsibrėžti jų kryptį ar kokius kriterijus jie turėtų atitikti. Antraip užsisuksime į nesibaigiančių vidinių diskusijų ratą – juk galimybių daryti gerus darbus daug, o resursų visi turime ribotą kiekį. Mūsų atveju pirmiau vertiname ar geras darbas palies bendruomenes aplink kurias įsikūrę „Švaros brolių“ objektai ir tuomet siekiame, kad minėtu veiksmu padėtume išspręsti kažkokią konkrečią juos kamuojančią problemą ar palengvint kažkurį kasdienybės elementą.
Tad kuklintis gerų darbų komunikacijoje tikrai nereikia, tik prieš tai vertėtų atlikti namų darbus – sau konkrečiai atsakyti kokią naudą tokia komunikacija neša ir turėti aiškų vidinį sutarimą pagal kokią logiką dėliojame gerų darbų prioritetus.
