Augančių kainų ir infliacijos akivaizdoje vis daugiau žmonių nejaučia užtikrintumo ir stabilumo savo finansine padėtimi. Būtiniausių prekių kainų kilimo emocinis suvokimas viršija faktinį, o tai lemia sparčiai besikeičiančius vartotojų įpročius ir pasirinkimus: prioritetas teikiamas prieinamai kainai ir akcijai, atsisakoma prabangos prekių ir paslaugų, tačiau svarbą išlaiko ekologiškumas ir tvarumas, rodo rinkos tyrimų kompanijos „NielsenIQ“ surinkti duomenys.

Kainos Europos rinkose auga greičiau nei vidutinis pasaulinis tempas, o didžiausia infliacija fiksuojama Rytų Europoje. 2022 m. rugpjūčio mėn. didžiausia infliacija buvo skaičiuojama Estijoje (24,8 proc.), antroje vietoje atsidūrė Lietuva (22,4 proc.), o trečioje – Latvija (21,5 proc.), rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Lyginant su Baltijos šalimis, infliacija Vakarų Europos šalyse ir Jungtinėje Karalystėje liepos – rugpjūčio mėnesiais buvo daugiau nei du kartus mažesnė ir vidutiniškai siekė apie 10 proc.. Jungtinėse Amerikos Valstijos fiksuojama 8,3 proc. infliacija, Kinijoje – 2,5 proc., o Rusijoje – 13,7 proc.“, – teigia ekonomistas Marius Dubnikovas. Pasak jo, prognozės rodo, kad po 2022 m. III ketv. pasiekto piko, infliacijos lygis turėtų mažėti, tačiau esminį vaidmenį ekonomikoje turės karo Ukrainoje raida ir pasekmės.

Neužtikrintumas asmeniniais finansais

„Drastiškai augančios kainos Rytų Europoje kelia infliacijos triukšmą žiniasklaidoje. Daugybė kasdienių straipsnių, reportažų ir žinučių dėl ekonominės padėties ir kainų raidos visuomenei kelia vis didesnį nerimą bei susirūpinimą finansine ateitimi“, ­- sako rinkos tyrimų kompanijos „NielsenIQ“ vadovė Ilona Lepp.

Tyrimų duomenys rodo, kad Baltijos šalių vartotojų kainų augimo emocinis suvokimas viršija faktinius skaičius. Pavyzdžiui, Lietuvos gyventojų manymu, kainų augimas kasdienio vartojimo maisto ir buities prekėms yra 15 proc. didesnė nei yra iš tiesų, latviams – 14 proc., o estams kiek mažiau – 11 proc.

„Infliacija, emocinė savijauta ir žiniasklaidos poveikis lemia vartotojų elgsenos pokyčius: apribotas ir atsargesnes išlaidas, besikeičiančius poreikius ir prioritetus. Šiandien tik 1 iš 3 vartotojų jaučia stabilumą ir yra užtikrintas savo asmenine finansine padėtimi, o pirkti nusiteikę dar mažiau žmonių – tik apie penktadalis lietuvių, latvių ir estų“, - teigia „NielsenIQ“ vadovė.

Du trečdaliai vartotojų teigia, kad didžiausias kainų augimas jaučiamas maisto prekių kainoms, o kone didžioji dalis pripažįsta, kad jų savaitinis apsipirkimas kainuoja daugiau nei prieš pusmetį. Kasdienio vartojimo maisto ir buities prekių kainos 2022 m. II ketv. Rytų Europos šalyse, įskaitant ir Lietuvą, buvo 11,6 procentinio punkto didesnės nei bendras visos Europos vidurkis. Daugiausia brango daržovės, riešutai, bakalėja, užkandžiai, gyvūnų maistas ir gaminiai iš popieriaus.

Prioritetas – prieinama kaina ir akcija

Kylanti kainos reikšmė verčia pirkėjus atsisakyti prisirišimo prie prekių, kurias buvo įprasta pirkti, ir skatina keisti savo įpročius. Pagrindiniu prioritetu šiandien tampa prieinama kaina arba akcija, vis dažniau renkamasi privačių prekės ženklų produkciją, t.y. prekybos tinklų. Tačiau taip pat savo svarbą vis dar išlaiko sveiki ir vietinių gamintojų produktai, ekologiškumas ir tvarumas.

Per 2022 m. pirmąjį pusmetį net 82 proc. lietuvių nustojo arba labai retai rinkosi pirkti prabangių prekės ženklų produktus. 74 proc. žmonių svarbiausiu pasirinkimo rodikliu tapo prieinama kaina arba akcija, o 67 proc. pradėjo gerokai dažniau rinktis vietinių prekės ženklų ir gamintojų produkciją.

„Infliacijai labiausiai jautrios kasdienio vartojimo maisto prekių ir produktų kategorijos – mėsa, žuvis, pieno produktai. Šiems produktams vartotojai teigia pirmiausiai ieškantys pigesnių alternatyvų arba renkasi juos pirkti rečiau. Žmonės taip pat dažniausiai ieško mažiau kainuojančių skalbimo ir valymo priemonių, gyvūnų maisto, tualetinio popieriaus. Finansiškai nestabiliu laikotarpiu žmonės rečiau perka ir alkoholinius bei gaiviuosius gėrimus, užkandžius ir saldumynus, tačiau pasirinkimo etape vis dar išlieka svarbus jų prekės ženklas. Vieninteliai produktai, kuriems dažniausiai netaupoma ir neieškoma kitų alternatyvų yra kava, arbata, vaisiai ir daržovės, duona bei asmeninės higienos priemonės“, – teigia „NielsenIQ“ vadovė.

Pasak I. Lepp, vartotojai šiandien yra linkę rinktis ne produktą, o akciją. Vidutiniškai 29 proc. europiečių yra nusiteikę pirkti tuos produktus, kuriems taikoma akcija, siekiant sutaupyti. Lietuvoje šis skaičius rodiklis daug didesnis – 84 proc. vartotojų teigia ieškosiantys nuolaidų.

Rinkos tyrimų kompanijos duomenys rodo, kad ateityje vartotojai rinksis mažesnių ir vietinių prekės ženklų kasdienio vartojimo maisto ir buities prekes, kurios geriau atlieps jų poreikius: bus lengviau įperkamos, personalizuotos ir unikalios. I. Lepp pažymi, kad Lietuvoje jau dabar matomas mažesnių ir vietinių prekės ženklų augimas viršija didžiausiųjų rinkos lyderių.

M360