Technologijų ir laiko taupymo triumfas
Lietuvos gyventojai iš visų Baltijos šalių yra labiausiai entuziastingi technologijų ir inovacijų atžvilgiu – 76% gyventojų mano, kad skaitmeninimo nauda yra didesnė už galimą riziką ir net 37% domisi technologijomis ir inovacijomis. Palyginus su praėjusiais metais, Latvijos gyventojai įgijo daugiausiai naujų technologinių įgūdžių (41% - 47%), kitose šalyse reikšmingų pokyčių nebuvo, tačiau Lietuvoje naujų technologinių įgūdžių įgavusių gyventojų yra daugiausiai (58%).
Siekiant sutaupyti laiko, automatizuoti sprendimai buityje populiarėja visose Baltijos šalyse. 57% Lietuvos gyventojų norėtų, kad namų ruošos darbus padėtų atlikti išmanūs sprendimai (Alexa), kai Latvijoje, Estijoje tokį poreikį išreiškė 31% ir 39% gyventojų.
Per pastaruosius 3 metus kasdienių veiklų automatizavimo poreikis Estijoje (76 proc.) nepakito, tačiau Latvijoje (68%) ir Lietuvoje (74%) poreikis padidėjo vidutiniškai 6,5%.
Dauguma (70%) Baltijos šalių gyventojai nori, kad maisto ruošimas užtruktų kuo mažiau laiko.
Įdomu tai, kad šios tendencijos Švedijoje nėra. Švedijoje rezultatai, susiję su automatizavimu, taip pat skiriasi – tik pusė gyventojų mano, kad automatizuoti sprendimai palengvintų jų gyvenimą. Tai gali būti susiję su tuo, kad Švedijoje automatizavimas vyksta ilgiau, tad tikėtina, jog tai nulemia didesnį skeptiškumą šiuo klausimu.
Nepaisant spartaus elektroninės prekybos augimo, dauguma vis dar nori apsipirkti parduotuvėje, ypač Latvijos gyventojai (75%). Švedijoje pandemijos metu elektroninė prekyba taip pat išpopuliarėjo. Augimas yra ypač didelis vyresnio amžiaus žmonių (65 metų ir vyresnių) atžvilgiu.
Laiko taupymas apsipirkinėjant labai svarbus – 80% visų respondentų nori, kad jų apsipirkimas būtų kuo greitesnis. Taip pat pastebimas reikšmingas lengvai naudojamų produktų poreikis palyginus su 2019 metais. Šiais metais šis poreikis visose šalyse vidutiniškai siekia 83%, kai 2019 metais jis siekė 71%.
Taupyti esame linkę ne santykių ar sveikatos sąskaita
Visose trijose Baltijos šalyse per pastaruosius trejus metus svarba praleisti laiką su šeima nesikeitė (beveik 80 proc. mano, kad tai yra svarbu). Maloni darbo aplinka ir draugiški kolegos taip pat yra laikomi svarbesniais už gerą atlyginimą – tai nurodo 60% visų trijų šalių gyventojai.
Beveik 40% žmonių Latvijoje ir Lietuvoje jaučiasi vieniši, palyginti su 31% Estijoje. Baimė dėl ateities išaugo visose Baltijos šalyse, o Latvijos gyventojai ją patiria labiausiai (46 proc.), tačiau Estijoje ir Lietuvoje dėl ateities baiminasi beveik 40 proc. gyventojų.
Daugiau nei 60 proc. visų Baltijos šalių gyventojų yra fiziškai aktyvūs. Tarp Estijos ir Lietuvos gyventojų, palyginus su praėjusiais metais, taip pat gerokai padidėjo įvairių su sportu ar sveikata susijusių programų naudojimas, tačiau Latvijoje pokyčių nebuvo.
