Nesuprato, už ką balsavo
Seimo sveikos gyvensenos komisija trečiadienio posėdyje vieningai balsavo už siūlomus Farmacijos įstatymo pakeitimus, tarp kurių yra ir vaistinių reklamos per žiniasklaidos priemones draudimas.
Po balsavimo vykusioje diskusijoje paaiškėjo, kad dalis komisijos narių galvojo balsavę už vaistinių, o kiti – už vaistų reklamą. „Jei draudžiama alkoholio reklama, tai ir vaistų reklamą reikia drausti, reikia leisti reklamuotis tik pačioms įmonėms“, – kalbėjo komisijos narys Andrius Kupčinskas.
Kitiems komisijos nariams paaiškinus, kad posėdžio pradžioje buvo nubalsuota būtent už vaistinių, o ne už vaistų reklamos draudimą, komisijos pirmininkas Dainius Kepenis nusprendė, kad ir šis klausimas vertas apsvarstymo.
Jam pritarė ir kitas komisijos narys Artūras Skardžius: „Mano klausimas dėl tikslo riboti nesaikingą vartojimą: kaip koreliuoja su nesaikingu vartojimu sekmadieninės laidos, televizijos reklama. Visos močiutės ir diedukai sėdi prie televizorių, ir kiekvieną kartą autoritetingi medicinos atstovai bruka tą produktą. Tai pirmiausia labai brangu, tai išaugina vaisto ribotoje rinkoje savikainą, nes mes žinome kiek kainuoja viena minutė komercinėje televizijoje – apie dešimt tūkstančių eurų. Tai gauname milžiniškus kaštus ir, kai kalba autoritetingas žmogus, labai išauga vartojimas. Viena vertus, bandome riboti, kita vertus, darome viską, kad būtų skatinama ir išaugtų savikaina“, – kalbėjo jis.
Siūlo iš naujo derėtis su ES
„JAV medicinos žurnaluose skelbiama, kad trečioji mirties priežastis yra dėl medikų kaltės: apie 250 tūkst amerikiečių miršta dėl besaikio vaistų vartojimo, nereikalingų operacijų, apšvietimo ligoninėse. Ar pas mus irgi tai ateina, ar kas nors tai analizuoja Lietuvos ligoninėse?“, – reaguodamas į pasiūlymą drausti ir vaistų reklamą kėlė klausimą komisijos pirmininkas Dainius Kepenis.
Vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė paaiškino, kad nors tokios statistikos nėra, tačiau jei vaistinėse būtų išplėstas paslaugų spektras ir farmacininkai galėtų teikti farmacinės rūpybos paslaugas, taip būtų galima prisidėti ir prie tokios problemos sprendimo.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) farmacinės veiklos skyriaus vedėja Gražina Bobelienė atkreipė dėmesį, kad visiškas vaistų reklamos draudimas pažeistų Europos Sąjungos teisę.
„Vaistų reklama ir vaistinių reklama yra du skirtingi dalykai. Vaistų reklama yra reglamentuota ES direktyva ir Europos teisės departamentas yra išaiškinęs, kad tai visiško suderinamumo veikla. Mes galime vaistų reklamai taikyti tik tas išimtis, kurios numatytos direktyvoje. Uždrausti nereceptinių vaistų reklamos gyventojams negalime, jau porą kartų šiuo klausimu Seimo lygmenyje diskutavome su teisininkais ir abu kartus buvo taip išaiškinta. Yra labai aiškūs reikalavimai nereceptinių vaistų reklamai ir jos skleidimas kontroliuojamas Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos“, – aiškino G. Bobelienė.
A. Skardžiui šis argumentas nepasirodė įtikinamas. „Mane kartais stebina direktyvų perkėlimas į mūsų nacionalinę teisę. Ar žinome, ar tiksliai buvo perkelta, ar valstybės narės apsisprendimas, tiek daug buvo piktnaudžiavimo atvejų. Juk mes kaip suvereni valstybė, kaip Lietuva turime savo tautos sveikata rūpintis“, – kalbėjo jis, siūlydamas dėl direktyvos derėtis iš naujo.
Sveikatos ir ūkio ministerijos siūlymo nepalaiko
Pasiūlymo drausti vaistinių reklamą nepalaiko nei Sveikatos, nei Ūkio ministerija. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga anksčiau buvo sakęs, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl jis nepritartų tokiam reklamos draudimui – nes svarstoma plėsti paslaugų spektrą vaistinėse. Anot jo, su farmacininkais kalbamasi apie farmacinės rūpybos plėtrą, kai vaistininkai atliktų daugiau paslaugų. Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius taip pat sako nesuprantantis šio pasiūlymo logikos.
K. Nemaniūtė-Gagė posėdžio metu atkreipė dėmesį, kad uždraudus vaistinių reklamą jos prarastų galimybę ir skleisti informaciją apie vykdomas prevencines akcijas, teikiamas farmacinės rūpybos, sveikatinimo paslaugas ar tiesiog atsidariusias naujas vaistines. „Kokiu būdu tuomet reikės informuoti visuomenę?“, – kėlė klausimą ji.
Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos atstovas, lobistas Andrius Romanovskis anksčiau komentavo, kad uždraudus vaistinių reklamą, nukentėtų žiniasklaida, nes iš vaistinių reklamos šis verslas gauna svarią dalį pajamų. Jo teigimu, skirtingais skaičiavimais, suma, kuri svyruoja per metus, kurią žiniasklaida gauna iš vaistinių reklamos yra 7–8 mln. eurų, todėl tokie ribojimai dar suduotų žiniasklaidai pakankamai stiprų smūgį.
Primename, kad pasiūlymą drausti vaistinių reklamą pateikė Seimo nariai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Stasys Tumėnas ir Arūnas Gumuliauskas. Jie teigia, kad tokios pataisos padėtų išlikti mažosioms vaistinėms ir sumažintų apsinuodijimų vaistais skaičių.