Kandidatai domisi ne įmone, o jos žmonėmis

„Ambasadorių akademijos“ įkūrėja O. Kairienė, kurios pagrindinė veiklos sritis yra darbas su įmonėmis, skatinančiomis darbuotojų ambasadorystę, sako, kad Lietuvoje vis dar nėra populiaru investuoti į asmeninio prekės ženklo auginimą. Įmonių vadovai baiminasi, kad socialinėse medijose ryškiai matomus žmones ims medžioti konkurentai, o patys išsisukinėja sakydami, kad turi svarbesnių darbų.

Išgirdusi šiuos argumentus O. Kairienė beda pirštu į atliktus tyrimus. Juose teigiama, kad net 82 proc. kandidatų labiau vertina ir pasitiki ta įmone, kurios vadovai yra aktyvūs socialinėje erdvėje.

„Kalbėdamasi su vadovais dažnai girdžiu pasiteisinimą, kad socialiniams tinklams trūksta laiko, nes laukia daug kitų prioritetinių darbų. Taip pat dažnas iš jų teigia, kad neturi kuo dalintis. Tokiais atvejais aš visada paprovokuoju: „Jeigu jūs nieko nekalbėsite, kaip žmonės sužinos apie jūsų įmonę ir tai, kodėl verta prisijungti prie jūsų komandos?“ – retoriškai klausia ji.

Vienas iš dažniausių atsakymų, kad tuo turi rūpintis personalo specialistas. Tačiau O. Kairienė pastebi svarbią tendenciją – šiuo metu, kai rinkoje didžiulė konkurencija, visada laimi tie, kurie yra matomi ir nuosekliai formuoja patikimo darbdavio įvaizdį.

Bendraudama su įmonių personalo specialistais moteris girdi jų įžvalgas, kad į darbo rinką ateina karta, kuriai nerūpi įmonės lozungai, deklaruojamos vertybės ar privalumai. Pirmiausia jie ieško informacijos apie žmones, kurie dirba organizacijoje, ir domisi, kaip jie ten jaučiasi.

„Žmonės, kurie kalba apie savo patirtis, sėkmes ir nesėkmes, atradimus ir kasdienybę darbe, dažnai įmonei kuria didesnę vertę nei skelbimai darbo paieškos portaluose. Ilgalaikėje perspektyvoje tokia komunikacija stiprina įmonės reputaciją ir patrauklaus darbdavio įvaizdį“, – neabejoja asmeninio prekės ženklo edukatorė.

Dilema: būti šauniu ar žmogišku?

O. Kairienė pripažįsta, kad formuoti asmeninį prekės ženklą yra svarbu ne tik socialinėje erdvėje. Įmonės ambasadorių, o ypač vadovų, komunikacija labai svarbi ir kompanijos viduje. Tyrimai atskleidžia, kad net 70 proc. apklaustųjų nurodo, jog organiškas vadovo bendravimas turi įtakos jų produktyvumui, taip pat leidžia jaustis svarbiems ir vertinamiems.

Žmonės, kurie kalba apie savo patirtis, sėkmes ir nesėkmes, atradimus ir kasdienybę darbe, įmonei kuria didesnę vertę nei skelbimai darbo paieškos portaluose.
O. Kairienė

Nors daugeliui gali atrodyti, kad tokia komunikacija yra inertiška, O. Kairienė pažymi, kad tik labai retas vadovas gali to pasiekti be pastangų. Dažniausiai už sėkmingos vadovo ar ambasadorių komunikacijos įmonės viduje ir išorėje slypi daug nematomo darbo: sudėliota prekės ženklo strategija, apgalvotas tonas ir priemonės, kuriomis galima pasiekti kuo daugiau tikslinės auditorijos.

„Tiesa, stebuklingo recepto nėra. Jeigu yra strategija – puiku, tačiau ją kuriant nereiktų pamiršti skaidrumo, atvirumo bei nuoširdumo. Auditorija labai greitai pajaučia, kai jai meluoja. Todėl aš visada sakau, kad, užuot bandžius pasirodyti šauniems, reikėtų gerai išanalizuoti savo stiprybes bei silpnybes ir nebijoti būti žmogiškiems“, – patirtimi dalijasi „Ambasadorių akademijos“ įkūrėja.

Labiausiai įtraukiantis – vaizdo turinys

Kalbėdama apie komunikacijos būdus O. Kairienė išskiria video turinio efektyvumą. Užsienyje sparčiai populiarėja praktika, kai vadovai, vietoje laiško darbuotojams nufilmuoja vaizdo įrašą. Pastebėta, kad toks komunikavimo būdas yra žymiai efektyvesnis, nes žmonės yra pavargę nuo tekstų. Vaizdu komunikuojantys vadovai iš karto išskiria iš kitų ir pritraukia dėmesį.

„Tačiau kuriant video turinį reikia atkreipti dėmesį į tai, kad, kas yra naudojama įmonės viduje, šiais technologijų laikais bet kurią akimirką gali tapti vieša. Todėl tokiais atvejais geriausiai tinka mąstymas „komunikuok lokaliai, mąstyk globaliai“. Jeigu vadovas nebijo kamerų, būtų didelė klaida to neišnaudoti ir socialinėje medijoje“, – įsitikinusi specialistė.

Ji pastebi, kad, kuo aukštesnės pareigos, tuo labiau baiminasi grįžtamojo ryšio.

Socialinėje erdvėje dažnai išsitrina ribos tarp skirtingų žmonių ir statusas tampa nebe toks svarbus. Asmeninio prekės ženklo edukatorė dažnai sulaukia klausimų, ar reikėtų skirti dėmesio išorinėms įvaizdžio detalėms, pavyzdžiui, aprangai, šukuosenai ir pan.

„Ne visi vadovai privalo dėvėti kostiumus. Žinoma, yra daugybė taisyklių ir rekomendacijų, tačiau aš labiau patariu į kiekvieną atvejį žiūrėti individualiai. Kartais sunku save pamatyti ir įvertinti iš šalies, todėl čia gali būti labai naudinga specialisto pagalba“, – sako O. Kairienė.

Ar vadovas privalo komunikuoti viešojoje erdvėje?

Įmonei nusprendus eiti ambasadorystės keliu visada rekomenduojama pradėti nuo vadovo: „Jei stengiatės stiprinti išorinę komunikaciją savo versle, vadovas turėtų būti pavyzdžiu. Jeigu jis nesidalija kompanijos sėkme ar iššūkiais, nesistebėkite, kad to nedarys ir darbuotojai.“

O. Kairienė neslepia, kad pirmieji žingsniai gali būti nelengvi. Reikia laiko perprasti naują sferą.

„Visada rekomenduoju nebijoti parodyti ne tik profesinių, bet ir asmeninių savybių. Nuolat klausytis tik apie iššūkius, pasiekimus ar ketvirčio tikslus pabosta, todėl vietoj verslo temų galima dalintis ir savo karjeros keliu, rekomenduoti gerą knygą ar filmą“, – pataria O. Kairienė.

Jeigu vadovas nebijo kamerų, būtų didelė klaida to neišnaudoti.
O. Kairienė

Ji pastebi, kad efektyvi vadovų komunikacija socialinėje erdvėje padeda ne tik pritraukti darbuotojų ar partnerių, prisideda prie įmonės įvaizdžio stiprinimo, bet ir užkerta kelią „povandeninėms srovėms“, gandams ar apkalboms.

„Informacija iš pirmų lūpų visuomet yra vertingiausia. Be to, sėkmingai tiek įmonės viduje, tiek viešojoje erdvėje komunikuojantys žmonės žymiai dažniau gauna pakvietimų į konferencijas, kuriose užmezga verslui svarbių kontaktų“, – pastebi edukatorė.

O ką daryti tais atvejais, kai kompanijos vadovas niekada nekalbės viešojoje erdvėje, nors puikiai tai daro komandos viduje?

„Taisyklė yra paprasta – užuot darius ką nors priverstinai, reikia ieškoti geriausių sprendimų. Tokiais atvejais komunikacijos viešojoje erdvėje vėliavą galima perduoti žemesnės grandies vadovui, žmogiškųjų išteklių specialistui, plėtros ar komunikacijos vadovui. Kiekvienoje įmonėje tikrai yra puikių specialistų, galinčių imtis ambasadorystės“, – įsitikinusi įvaizdžio specialistė.