Neįtiko nelietuviška svetimybė

Daugelis besidominčių mada Lietuvoje žino mados projektų koordinatorių ir mados žurnalistą A. Remeiką. Tiksliau, daugeliui jis geriau atpažįstamas tiesiog kaip Bomberis ‒ tokiu slapyvardžiu, įkvėptu populiaraus pasaulyje drabužių tipo, jis pasirašo straipsnius, taip vadinasi ir jo sukurtas mados tinklaraštis. Galvodamas, kad ateityje galbūt norės plėsti savo veiklą, A. Remeika nusprendė oficialiai įregistruoti prekės ženklą „Bomberis“. Tačiau iš Lietuvos Respublikos valstybinio patento biuro (VPB) gavo neigiamą atsakymą. Pateiktose išvadose teigiama, kad tokio prekės ženklo registravimas prieštarautų moralei ir viešajai tvarkai, „bomberis“ yra nevartotina svetimybė, todėl jį siūloma keisti lietuvišku atitikmeniu „bombonešis“.

A. Remeika-Bomberis neslepia, kad jį toks sprendimas nuvylė. „Liūdna, kai atsiranda kliūčių lygioje vietoje, nes mano entuziazmas po šito laiško truputėlį prigeso . Aišku, jei reikės, aš kreipsiuosi į Europos Sąjungos patentų biurą, bet norėtųsi ir Lietuvoje išsiaiškinti gražiuoju. Žodis bomberis jau seniai yra norminis kaip kardiganas, golfas ar tunika. Man keista, kad tokius sprendimus priimantys žmonės vis dar gyvena 8-ajame dešimtmetyje, nors pasaulyje jau tada visi sėkmingai dėvėjo bomberius ir jų nevadino kokiais nors bombonešiais“, ‒ pastebi jis.

Mados ekspertė Marija Palaikytė pasakoja, kad istoriškai žodžio bomberis kilmė yra atsekama nuo aviatoriaus tipo striukių: iš pradžių jos būdavo su kailine apykakle, o vėliau evoliucionavo ir bomberiais pradėtas vadinti aviatoriaus striukės įkvėptas sportinio tipo išorinis drabužis. „Šitas drabužis yra viena ryškesnių paskutinio laikmečio tendencijų. Jis gana netikėtinai išplito ir labai ilgai išsilaikė, išplėsdamas ribas, kaip yra dėvimas: dabar gali būti derinamas ir moteriškoje aprangoje, ir su elegancijos elementais, ir tt. Su jokia neigiama mintimi bomberis tikrai neturėtų būti siejamas ‒ tai yra absoliučiai mados ir stiliaus atributas. Taip, mada semiasi įkvėpimo iš visko, militaristinis stilius taip pat visada yra dideliu įkvėpimo šaltiniu, bet kūrybinėje interpretacijoje tai yra absoliučiai taikus sprendimas“, ‒ pabrėžia ji.

Išaiškinimas vargiai padėtų

Teisiškai A. Remeika-Bomberis dar gali kreiptis į VPB prašydamas pakartotinės ekspertizės. Bet mados ekspertų išvados ir išaiškinimai čia vargiai padėtų. VPB prekių ženklų ir dizaino skyriaus vedėja Digna Zinkevičienė, iš M360 gavusi informaciją apie žodžio bomberis reikšmę mados kontekste, pasakojo paklausinėjusi darbuotojų ir niekas nežinojo tokios žodžio reikšmės. Bet, pasak jos, net jei tas terminas tikrai būtų visuomenės gerai atpažįstamas, jis vis tiek nebūtų registruojamas.

„Tokiu atveju reikštų, kad bomberis yra aprašomasis žodis, kaip suknelė yra moteriškas drabužis ar triko yra sportinis drabužis. Jų registruoti toje kategorijoje negalime, kaip maisto kategorijoje, pavyzdžiui, negalėtume registruoti žodžio „pienas“, ‒ aiškina Digna Zinkevičienė.

Beje, žodis „bomberis“ yra įtrauktas ir į Lietuvių kalbos instituto skelbiamą naujažodžių žodyną. Tačiau tokio argumento taip pat nepakanka, nes jame yra pastaba, kad šiame žodyne pateikiami kalbos faktai nebūtinai yra taisyklingi ir ne visi teiktini bendrinei kalbai. „Tuo tarpu tikrindama sužinojau, kad žodis „bomberis“ yra žargono žodyne, o visi jame esantys žodžiai prieštarauja viešajai tvarkai“, ‒ teigė D. Zinkevičienė.

Ne visi naujadarai galimi

Naujažodžių žodyno sudarytoja, kalbininkė Rita Miliūnaitė sako pritarianti tam, kad prekių ženklai, būdami viešosios kalbos dalimi, turi atitikti tam tikras visuomenės priimtas viešojo bendravimo, taigi ir kalbos, normas. Visgi, kyla klausimas, kokios tos normos yra. „Kitas dalykas, kad verslas siekia būti išgirstas, pamatytas, ir jo reklamai naudojami įvairūs garsiniai bei vaizdiniai triukai, įskaitant visokias kalbos žaismes ir neįprastumus. Man visuomet smagu dėti į „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną“ išradingai sukurtus naujadarus, kurie tampa ne tik šiaip naujais žodžiais, bet ir kuria verslui pridedamąją vertę: iešmainis, limpakojis, puponautas, bumsis, miaujiena, kainokritis, kainapjūtė... Tik kartais tos žaismės balansuoja ties normos ir slengo ar žargono riba“, ‒ pasakoja ji.

Kaip yra bomberio atveju? „Šis žodis mūsų pasiskolintas iš anglų kalbos. Joje jis pirmiausia reiškia „bombonešį“ – karinį lėktuvą, skraidinantį ir mėtantį bombas. Šia reikšme bomberis lietuvių kalboje nevartojamas – jis nereikalingas ir laikytinas svetimybe, nes turime aplietuvintą atitikmenį. Antra „bomberio“ reikšmė anglų kalboje yra „bombų sprogdintojas“, t. y. asmuo, kuris padeda bombą viešoje vietoje, kad ši sprogtų, kitaip tariant, tai tam tikros rūšies teroristas. Lietuvių kalboje šia reikšme „bomberis“ vienur kitur šmėkšteli, kartais ironiškame ar kriminaliniame kontekste, bet nėra įteisintas bendrinėje kalboje kaip vartotinas neutralus norminis žodis“, ‒ sako kalbininkė.

Iš pirmųjų dviejų šio žodžio reikšmių kilo ir drabužio pavadinimas. „Kai kuriuose anglų kalbos žodynuose „bomberis“ nurodomas dar viena reikšme – kaip junginio bomber jacket trumpinys. Taip vadinama trumpa striukė (dažniausiai odinė) su rauktu liemeniu ir rankogaliais, užsegama užtrauktuku. Tokias striukes II pasauliniame kare dėvėjo JAV bombonešių pilotai. Taigi natūraliai su pirmąja ir antrąja reikšme susijusi reikšmė“, - aiškina R. Miliūnaitė.

R. Miliūnaitės nuomone, jei iš gatvės kalbos – slengo - žodis bomberis labiau paplistų, jis būtų ties slenksčiu į bendrinę šnekamąją kalbą. „Nebent kas nors sugalvotų ir pradėtų vartoti kokią nors aplietuvintą „bombinukę“. Sutikite – neblogai ir dabar skamba: triukšmeliu apipinto prekių ženklo „Atsikeli ir varai“ prekė – juodas vyriškas bomberis (patikrintas faktas)“, ‒ juokiasi mokslininkė.

Išeitis ‒ bylinėtis arba apeiti įstatymus

Minėtas prekės ženklas „Atsikeli ir varai“ taip pat buvo susidūręs su panašiais sunkumais. Kelerius metus naudojusi šį prekės ženklą mados kūrėja Aušra Šeduikytė nusprendė Registrų centre registruoti įmonę tokiu pačiu pavadinimu, tačiau leidimo tai padaryti negavo dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pateiktos išvados apie nevartojamą svetimybę. Galiausiai, pasitelkus teisininkus, buvo įrodyta: tai, kad žodis turi žargoninę reikšmę nėra pagrindas neigiamam atsakymui, todėl pavadinimas „Atsikeli ir varai“ buvo įtrauktas į juridinių asmenų registrą.

Beje, VPB įmonės logotipą tokiu pačiu pavadinimu „Atsikeli ir varai“ tąkart jau buvo užregistravęs. Bet ir tai ne visada gali būti taip paprasta. D. Zinkevičienė pasakoja, kad skandalinguoju „Keulė Rūkė“ atveju VPB gal ir būtų įregistravęs tokį prekės ženklą, remdamasis nuostata, kad kartais akivaizdžia gramatine klaida siekiama išskirtinumo, kaip, pavyzdžiui, prekės ženkle „KristiAna“ viduryje žodžio rašoma A didžioji. Tačiau su tuo jokiu būdu nebūtų sutikusi Valstybinė kalbos komisija. „Argumentai buvo tokie, kad jei silpniau lietuvių kalbą mokantys žmonės pamatys iškaboje „keulė“, jie galvos, kad taip ir turi būti rašoma. Todėl mes galime registruoti tokius žodžius kaip „mamaaaaa“ su daug „a“, nes klaida yra akivaizdi, bet tokiu atveju, kai galima sumaišyti ir pagalvoti, kad žodis yra taisyklingai parašytas, mes stengiamės neregistruoti“, - sako ji.

„Keulė Rūkė“ įkūrėjai tuomet nuėjo kitu keliu: kol vyko teismai dėl prekės ženklo registravimo Lietuvoje, jie pateikė paraišką įregistruoti prekės ženklą Europos Bendrijos mastu. Šį procesą detaliai aprašęs vienas iš „Keulė Rūkė“ bendrasavininkų Rokas Medonis teigia, kad procesas užtruko apie 9 mėnesius ir kainavo apie 10 kartų brangiau nei būtų kainavę Lietuvoje, bet pataria kitiems pradedantiems verslininkams, susigalvojusiems nenorminį prekės ženklą, iškart tiesiai kreiptis į Europos Bendrijos institucijas.