Lietuvoje vykdant komunikaciją vis dažniau atsižvelgiama į pasaulines tendencijas. Gegužės mėnesį atlikta daugiau nei 100 Lietuvos įmonių apklausa atskleidė, kad į rinkodaros veiksmų planą 92 proc. jų jau įtraukia ir vaizdo turinį, o daugiau nei pusė jį laiko viena pagrindinių priemonių tikslams pasiekti. Ši tendencija tapo akivaizdi prasidėjus pandemijai – kas trečia iš apklaustų įmonių į rinkodaros priemonių rinkinį šiuo metu pirmą kartą įtraukė ir video.

Renkasi dėl didesnio vartotojų įsitraukimo

Kilus pandemijai padidėjusį vaizdo turinio kiekį pastebėjo net trys iš penkių (60 proc.) apklausos dalyvių, o kas trečias (30 proc.) video pradėjo naudoti būtent jai prasidėjus. Tokia tendencija visiškai nestebina vaizdo komunikacijos įmonės „CUT!Films“ prodiuserės Rūtos Račaitės.

„Vartotojo dėmesio atkreipimas ir įsitraukimo skatinimas – viena pagrindinių šiuolaikinės rinkodaros užduočių. Ji tapo dar sudėtingesnė prasidėjus pandemijai, kai paslaugoms ir prekėms persikėlus į internetą, padaugėjo informacinio triukšmo. Tad įmonėms teko pasukti galvą siekiant sudominti vartotojus, išsiskirti iš konkurentų. Pastebima, kad būtent vaizdo turiniu skleidžiamą žinutę vartotojas įsimena geriau, jos transliavimas tame kanale, kur koncentruojasi tikslinė auditorija, gali būti kur kas paveikesnis nei perdavimas statiniu tekstiniu formatu“, – teigia pašnekovė.

Jos žodžius patvirtina ir tyrimo duomenys. Vardindami vaizdo medžiagos įtraukimo į rinkodaros priemonių rinkinį teikiamas naudas, daugiau nei pusė respondentų pabrėžė būtent didėjantį vartotojų įsitraukimą (52 proc.) ir didesnį matomumą socialinėse medijose (53 proc.). Kas antras (50 proc.) pridūrė, kad vaizdo turinys padeda vartotojui lengviau suprasti produkto naudą. Šias vertes atspindi ir rinkodaros veiksmų rezultatai – beveik kas trečias apklausos dalyvis (32 proc.) nurodė, kad vaizdo medžiagos naudojimas rinkodaroje susijęs su pardavimų didėjimu.

Svarbu matuoti rezultatus

Kaip pastebi R. Račaitė, norint efektyviai išnaudoti vaizdo turinį, svarbu nepamiršti ir vieno svarbaus žingsnio – rezultatų matavimo.

„Prieš kuriant vaizdo turinį, visų pirma, labai svarbu apsibrėžti tikslus, kurių juo siekiama, ir jų matavimo rodiklius. Pavyzdžiui, jeigu tikslas – pristatyti produktą tikslinei auditorijai, reikėtų aiškiai ją apsibrėžti ir sutarti, koks pasiekiamumas bus geras rezultatas. Jeigu norime, kad auditorija suprastų produkto naudas, derėtų vertinti auditorijos įsitraukimą ir t.t. Taip pat patartina nuolat sekti, koks formatas labiausiai sudomina auditoriją, kokia jo trukmė labiausiai ją įtraukia“, - sako R. Račaitė.

Dabar net du iš trijų (67 proc.) respondentų rinkodaroje naudojamo vaizdo turinio naudą matuoja pagal vartotojų įsitraukimą – komentarų, bendrinimų ar peržiūrų skaičių. Tai ypač paprasta atlikti socialiniuose tinkluose – net keturi iš penkių (81 proc.) respondentų naudojo vartotojų įsitraukimą leidžiančias pamatuoti „Youtube“ ir „Facebook“ platformas.

41 proc. tyrimo dalyvių vaizdo turinio naudą matuoja pagal pardavimų pokytį. Kone tiek pat (37 proc.) respondentų atkreipia dėmesį į apsilankymų kiekį jų internetiniame tinklalapyje po video transliacijos.

„Visgi, nors dauguma įmonių supranta, kaip matuoti vaizdo turinio rezultatus, o 39 proc. apklausos dalyvių teigia, kad vaizdo turinys jiems atsiperka, net kas antras apklausos respondentas (53 proc.) teigė apskritai nematuojantis vaizdo turinio atsiperkamumo. Priežastys gali būti įvairios – nuo nesuvokimo, kaip tai apskritai daryti, iki pasidavimo tendencijai – neva visi daro, tai reikia ir mums. Tačiau visuomet rekomenduoju klientams nešvaistyti biudžeto neapsibrėžus tikslų – juk kai nežinote, ko siekiama, kaip to pasieksite, kaip vertinsite rezultatus?“, – svarsto ji.

Stabdo manymas, kad per brangu

Nors vaizdo turinio nauda daugumai įmonių jau akivaizdi, dar 13 proc. įmonių šalyje vengia jį naudoti – dažniausiai nematoma tam poreikio (57 proc.), kas penktam respondentui (21 proc.) vaizdo medžiagos gamyba atrodo pernelyg brangi.

„Vyraujantis mitas apie vaizdo klipų kainą išties dažnai stabdo įmones nuo naujų komunikacijos formų naudojimo. Žinoma, reikia atsižvelgti į keliamus tikslus ir parinktus komunikacijos kanalus, tačiau, pavyzdžiui, socialinei medijai kuriamas vaizdo turinys tikrai gali būti nebrangus. Įprastai, jam sukurti pakanka gerai filmuojančio fotoaparato, ir visai nebūtinas režisierius ar profesionalus scenaristas, dailininkas ar scenografas, kurių įsitraukimas būtinas kuriant televizinę reklamą ar kino filmą. Tačiau labai svarbu suprasti, kad ir čia vaizdo turinys turi būti įdomus, įtraukiantis, vaizdas ir garsas – kokybiški“, – teigia R. Račaitė.

Panašu, kad dėl manymo, jog kurti vaizdo turinį yra brangu, gan dažnai vaizdo turinį bandoma kurti pačios įmonės viduje – tokią praktiką paminėjo net 55 proc. respondentų.

„Natūralu, kad taupydamos resursus, įmonės vaizdo turinį mėgina kurti pačios. Tai nėra bloga praktika, jeigu padeda pasiekti iškeltų tikslų, jeigu sekami išsikelti rodikliai. Tačiau dažnai tokie video atrodo gan buitiškai, jiems trūksta kokybės, o tai gali iššaukti neigiamą vartotojų reakciją, padaryti žalos įmonės įvaizdžiui. Todėl siūlyčiau apsvarstyti – gal, pavyzdžiui, vidinei komunikacijai tikrai tinka pačių kurtas turinys, bet įvaizdinei kampanijai verta pasitelkti šioje srityje dirbančius specialistus“, – svarsto R. Račaitė.

Tyrimo duomenimis, 40 proc. įmonių vaizdo turinį kurti patiki laisvai samdomiems darbuotojams, 28 proc. respondentų pasitiki vaizdo turinio gamybos agentūromis, 22 proc. – kūrybos agentūromis, 13 proc. – viešųjų ryšių agentūromis, 11 proc. – skaitmeninėmis agentūromis. Ieškoti partnerių verčia ir noras sutaupyti laiko – jo sąnaudas kaip vieną didžiausių iššūkių kuriant vaizdo turinį pažymėjo kas antras (54 proc.) respondentas. Pagalbos prireikia ir norint išsiaiškinti, kokį turinį geriausia transliuoti vaizdo įrašais – tai pabrėžė beveik kas ketvirtas (24 proc.) respondentas.

Tyrimas atliktas šių metų gegužės mėnesį. Apklausoje dalyvavo 108 Lietuvoje veikiančios įmonės.

M360