Saugumas, įprastas gyvenimas ir stabilumas – trys pagrindinės emocinės būsenos, kurių dabar, švelnėjant karantinui, labiausiai trūksta lietuviams. Joms pirmenybę teikia atitinkamai 42 proc., 40 proc. ir 35 proc. šalies gyventojų, rodo „Dentsu“ tinklo, Lietuvoje valdančio „Carat“, „Vizeum“ ir „iProspect“ komunikacijos planavimo agentūras, kartu su tyrimų bendrove „Norstat“ šių metų balandžio 30 – gegužės 7 dienomis Baltijos šalyse vykdyto tyrimo duomenys.

Saugumo ir įprasto gyvenimo lūkesčiai ypač išryškėja tarp 60-ies ir vyresnio amžiaus žmonių – juos kaip pagrindinius įvardijo daugiau nei pusė apklaustųjų. Jaunesniems, 18-38 m. amžiaus gyventojams svarbiausias – stabilumas (39 proc.), rašoma pranešime žiniasklaidai.

Toliau rikiuojasi tokie poreikiai kaip bendravimas (23 proc.), ramybė (22 proc.) ir pozityvumas (18 proc.). Mažiausiai gyventojams šiuo metu trūksta pramogų (6 proc.), įkvėpimo (2 proc.) ir lyderystės (2 proc.).

„Tokios visuomenės nuotaikos aiškiai parodo, kad esame patyrę šoką dėl įvairių staigių ir neplanuotų pokyčių mūsų gyvenime, kuriuos nulėmė Covid-19. Ir tų pokyčių vienu metu įvyko tiesiog per daug. Todėl dabar, švelnėjant karantinui, mums nebereikia naujovių, nebesinori dar daugiau pokyčių. Pagrindinis lūkestis – kad viskas kuo greičiau grįžtų į mums įprastas būsenas. Panašias nuotaikas stebime ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse“ – teigia Marius Marčenkovas, „Carat“ strategijų vadovas.

„Žiūrint iš verslo perspektyvos, tokios tendencijos šiuo metu sukuria puikias galimybes sustiprinti savo pozicijas gilesnes tradicijas turintiems prekių ženklams. Tereikia akcentuoti ir priminti, kad jūs ir toliau, o dabar net dar labiau, atliepsite žmonių saugumo ir stabilumo poreikius bei padėsite jiems grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Ar būtumėte prekybos tinklas, ar maisto produktų gamintojas, ar telekomunikacijų paslaugas teikianti įmonė.“

Kaimyninėje Latvijoje vyrauja panašios tendencijos kaip ir Lietuvoje – didžiausia dalis (46 proc.) respondentų taip pat įvardijo norintys daugiau stabilumo. Tačiau estai išsiskiria – šiuo metu jie yra labiausiai pasiilgę socialinių ryšių už namų ribų – jų trūkumą tarp svarbiausių poreikių įvardija net 35 proc. apklaustųjų (Lietuvoje tokių yra tik 12 proc.), ir net 23 proc. Estijos gyventojų norėtų daugiau pramogų.

Paklausti, kam artimiausiu metu planuoja išleisti daugiau pinigų nei karantino metu, daugiausia lietuvių (37 proc.) teigė, kad tai bus sveikatos ir sveikatinimosi prekės bei paslaugos, trečdalis – kultūra ir pramogos. Geresni laikai turėtų grįžti ir grožio bei mados sektoriams – 32 proc. lietuvių planuoja daugiau pinigų skirti grožio prekėms ir paslaugoms, 30 proc. – drabužiams bei avalynei.
Mažiausiai išlaidas didinti planuojama telekomunikacijų prekėms ir paslaugoms (3 proc.), apgyvendinimo paslaugoms (8 proc.) bei buitinei technikai ir elektronikai (9 proc.).

„Čia taip pat matome skirtumų tarp šalių: gerokai mažesnė dalis Latvijos ir Estijos gyventojų karantinui pasibaigus ketina išleisti daugiau sveikatos ir sveikatinimosi bei grožio prekėms ir paslaugoms. Tikėtina dėl to, jog šie sektoriai karantino metu tiek Latvijoje, tiek Estijoje buvo mažiau suvaržyti nei Lietuvoje“, – pastebi Indrė Sandell, „Dentsu Aegis Network“ vartotojų tyrimų vadovė. –„Taip pat matome, kad daugiau mūsų kaimynų ketina išleisti kultūrai, pramogoms, kavinėms ir restoranams. Tai indikuoja geresnes jų nuotaikas dėl bendros ekonominės situacijos ir ateities.“

Tyrimas taip pat atskleidžia, kad šiek tiek mažėja ir stabilizuojasi karantino pradžioje išaugęs naujienų portalų, socialinių tinklų, televizijos bei vaizdo transliacijų platformų internete vartojimas. Didesnis prieaugis lieka tarp jaunesnių ir didžiuosiuose miestuose gyvenančių žmonių.

Daugėja ir pėsčiomis, dviračiais ar automobiliais keliaujančių žmonių, tačiau situacija beveik nekinta viešajame transporte – vis dar net 75 proc. respondentų teigia juo besinaudojantys rečiau nei prieš karantino paskelbimą.

Šio reprezentatyvaus tyrimo metu buvo apklausti po 1000 Lietuvos ir Estijos bei 1011 Latvijos 18-74 m. amžiaus gyventojų. Visa tyrimo medžiaga publikuojama socialiniame tinkle „LinkedIn“, agentūros „Carat“ paskyroje.

M360