Šiuolaikinės medijos sukūrė galimybę kiekvienam tapti turinio redaktoriumi. Laisvai galime rinktis, kokius žmones ar kanalus sekti, kokį turinį blokuoti, kokią informaciją priimti. Personalizuotas turinys – tai mūsų norus ir poreikius atitinkantis turinys, leidžiantis nepraleisti svarbiausių ir mums asmeniškai aktualiausių naujienų. Tačiau kartu su personalizuotu turiniu kyla daugybė problemų ir viena jų – socialiniai burbulai, uždarantys vienodų nuomonių rate ir neleidžiantys matyti platesnio vaizdo. Apie tai, ar žiniasklaidoje reikalingas personalizuotas turinys, Delfi TV laidoje „LOGIN“ kalbėjo komunikacijos ekspertas Jaunius Špakauskas ir „Delfi plius“ redaktorius Paulius Paulaitis.

Personalizuotas turinys Lietuvoje – misija „įmanoma“?

Personalizuotas turinys pasaulyje nėra naujiena. Ar toks modelis galėtų tikti Lietuvai? Vis dar diskusijų klausimas. Vienas pagrindinių motyvų, dėl ko personalizuotas turinys vis dar neturi tvirtos pozicijos Lietuvoje, pasak komunikacijos eksperto Jauniaus Špakausko, yra maža rinka, kuri kelia klausimą, ar bus įmanoma sukurti tiek daug kiekvienam pritaikyto turinio.

P. Paulaitis atkreipia dėmesį, kad prie mažos rinkos atsiranda ir tradicijos problema: „Portalai prieš dvidešimt metų atrodė taip pat kaip ir dabar – gal pagerėjo nuotraukų kokybė, padaugėjo video turinio, bet iš principo jie atrodo taip pat. <...> Bet manau, kad tos pasaulinės tendencijos, nepaisant visų sunkumų ar pasipriešinimo, turėtų ateiti viena ar kita forma. Juolab, kad jaunoji karta jas diktuos, nes ji tikrai skaito labai daug užsienio turinio. Jei nepasiūlysime Lietuvoje panašaus turinio, tai apskritai nebeateis – jauni žmonės turi atpažinti tuos pačius dalykus. Negalima gyventi dešimt metų neatnaujinus dizaino. Į kai kuriuos puslapius užėjęs iš karto matai, kad jie yra morališkai seni ir nenori į juos eiti, o jaunam žmogui tai dar stipriau imponuoja“.

Lėtas gyvenimo būdas – lėtos naujienos

Turinio personalizacijos poreikis kyla iš nepaprastai greito naujienų srauto. Vieną naujieną pakeičia kita, vis sunkiau atsekti ir surasti perskaitytą straipsnį, kadangi šis nugula po daugybe kitų išleistų. Vidutiniškai „Delfi“ portale kiekvieną dieną išleidžiama apie 300-400 straipsnių. Todėl ir pačiam skaitytojui tampa sunku atsirinkti, kas yra svarbu, aktualu ir jam pačiam įdomu. Vis dažniau propaguojamas lėtesnis gyvenimo būdas, o naujienų personalizacija – vienas iš būdų sustabdyti nenumaldomai didėjantį informacijos srautą. „Delfi plius“ redaktorius sako, kad dabar skaitmeniniai algoritmai jau gali padėti atrinkti žmogui jam tinkančias naujienas.

„Skaitmeniniai duomenys leidžia aiškiai nustatyti, kokia informacija konkrečiai domina žmogų. Gali galvoti, kad tau neįdomūs kriminalai, bet elektroninis pėdsakas aiškiai rodo, yra taip ar ne. Čia viskas gerai, niekas nenori perkalbėti ar įrodyti, kad tau patinka kriminalai – ne, tiesiog tokių naujienų bus daugiau ar bent jau nepraslys pro akis tikrai. Arba, pavyzdžiui, jei maisto rubrikos neskaitai, tai tą vietą galbūt galėtų užimti aktualesnis turinys. Iš tos būtinybės kyla noras personalizuoti. Bet iš principo, informacijos tampa smarkiai per daug“, – pastebi P. Paulaitis

Įkalinti nuomonių burbule

Personalizuotame turinyje slypi ne tik teigiami aspektai. Deja, personalizuotas turinys taip pat gali būti ir grėsmė. Turinio filtravimas nulemia socialinių burbulų susidarymą, o šie įrėmina žmogų ir neleidžia matyti platesnio, kontekstinio vaizdo.

„Kuo toliau, tuo labiau mūsų skaitmeninis gyvenimas galės būti filtruojamas. Tai, be abejo, kad mes vis labiau užsidarysime burbule ir tą burbulą vis sudėtingiau bus susprogdinti. Aš tikrai matau čia labai didelę grėsmę. Niekas negali pasakyti, niekas neturi tos sidabrinės kulkos, kodėl čia dabar šiuolaikinei visuomenei vis sunkiau susitarti. Konfliktai – jie vis aštrėja, pozicijos – radikalėja. Bet daug ženklų rodo, kad greičiausiai dėl to, kad bent jau skaitmeninėje erdvėje save apsupame panašiai mąstančiais, panašiai atrodančiais žmonėmis, kurie domisi panašiais dalykais. Ir tai stiprina mūsų turimas neurozes, nes mums nebereikia niekaip lankstytis, o tas lankstymasis yra labai sveikas dalykas kai kuriose situacijose“, – pasakoja Jaunius Špakauskas.

P. Paulaitis sako nematantis perspektyvos, kad žiniasklaidos priemonėse būtų tik personalizuotas turinys, pasak jo, čia atsiranda naujienų kuravimo aspektas. Tam tikros tradicijos – naujienų atranka, redagavimas, srauto reguliavimas – niekur nedings. Redaktorius pabrėžia, kad naujienų srauto kuravimas atlieka dvi svarbias funkcijas: padeda žmonėms sužinoti ir nepraleisti svarbiausių naujienų ir mažinti „burbulizaciją“.

Atėjo laikas eiti ne į darbų, o medijų raštingumo pamokas

Apie dabar gyvenamą laikmetį sunku komentuoti, tačiau Jaunius Špakauskas įsitikinęs, kad kai keičiasi mus supantis pasaulis, turime ir mes nestovėti vietoje. Tam tikras pamokas apie naujienas ir informaciją, jau reikėtų pradėti mokyti mokyklos suole.

„Mes apie savo laikmetį žinome mažiausiai, mūsų vaikai šį laikmetį suvoks daug geriau negu mes. Nes iš tiesų išgyvename didelį lūžį daugelyje sričių: dėl kompiuterizacijos, dirbtinio intelekto, dėl apskritai informacijos vartojimo pokyčių. Ir aš turiu ištraukti tą antrą banalią kortą: švietimą. Mano kuklia nuomone, mokyklose turėtų atsirasti dvi naujos disciplinos. Perskaityta knyga „Focus“ mane visiškai įtikino, kad jau nuo pradinių klasių turėtų būti pamoka skirta dėmesiui – kaip jį koncentruoti ir išlaikyti, nes jis labai susijęs su mūsų emocijomis ir savijauta. Dėl ko prasčiau mokosi vaikai iš socialiai pažeidžiamų šeimų? Dėl to, kad jiems daug sunkiau sutelkti dėmesį. Mes privalome to mokytis, nes tai yra šiuolaikinis pasaulis. Galbūt mums jau mažiau reikia mokytis darbų, be jų mes galime gyventi, bet dėmesio pamoka yra reikalinga. Kitas dalykas – informacinis švietimas. Kaip atpažinti tikras ir netikras naujienas, kaip atpažinti, manimi manipuliuoja ar nemanipuliuoja, kur čia paslėpta reklama, o kur nepaslėpta reklama – gal ji irgi išmanėja?“, – sako komunikacijos ekspertas.

M360