Viena iš 30 atrinktų idėjų inicatyvoje „Idėja Lietuvai“ – pasiekti, kad kasmet Lietuvą aplankytų 3 milijonai užsienio turistų. Ekspertai tikina, kad šis tikslas – tikrai pasiekiamas, tik atkreipia dėmesį, kad naivu tikėtis jo įgyvendinimo iš vienos institucijos. Tai įmanoma tik kiekvienam lietuviui savo šalies ambasadoriumi, ką sėkmingai pritaikė kitos šalys.

Trūksta milijono

Pasak laikinai pareigas einančios Valstybinio turizmo departamento direktorės Indrės Trakimaitės-Šeškuvienės, trys milijonai užsienio turistų Lietuvoje anaiptol nėra pernelyg ambicingas ar nerealus tikslas. „Dar neturime visų 2017 m. duomenų, bet panašu, kad per juos būsime surinkę arti 2 mln. užsienio turistų. Jei ne Vilniaus oro uosto uždarymas šią vasarą, pačiu piko metu, tie 2 mln. tikrai būtų buvę, nes nuolat fiksuojame turistų iš užsienio skaičiaus augimą. 2016 m. Europos Sąjungoje buvome vieni iš lyderių pagal turizmo augimą – užsienio turistų skaičius per metus augo beveik 10 proc.“, – skaičiuoja ji.

I. Trakimaitės-Šeškuvienės nuomone, tris milijonus turistų per metus galėtume turėti jau po dvejų ar trejų metų. Tam reikia tik vienos sąlygos: visos visuomenės įsitraukimo. „Prisiminkime Islandijos pavyzdį. 2010 m. į „Google“ įvedus Islandijos vardą matydavome beveik vien neigiamus rezultatus. Ką tada padarė Islandijos prezidentas? Jis paskelbė Islandijos valandą ir paprašė visų Islandijos gyventojų ir draugų dalintis pozityvia informacija apie savo šalį ir kviesti žmones į ją atvykti. Po savaitės socialiniuose tinkluose buvo pasidalinta beveik dviem milijonais pozityvių istorijų bei vaizdų apie Islandiją, islandai filmavosi „Youtube“, kvietė į savo šalį, apsistoti savo namuose, dalinosi nuotraukomis. Viso to rezultatas – Islandijoje turizmo skaičiai iš karto šoko keliasdešimt procentų. Kas tai padarė? Patys žmonės“, – pasakojo ji.

Ragina dalintis pozityvia informacija

Deja, lietuviai savo šaliai dažnai yra patys kritiškiausi. „Neseniai teko dalyvauti susitikime su „Trip Advisor“ atstovais. Jie parodė mums statistiką, kaip ir kas mus vertina. Žinote, kas prasčiausiai vertina mūsų restoranus, viešbučius, kitus turizmo objektus? Mes patys, lietuviai. Svečiai iš JAV, Izraelio, Vokietijos, kitų šalių negaili mums gerų žodžių, o mes patys numušame žemyn savo reitingus. Mane tai labai stebina. Pavyzdžiui, estai niekada neišneš jokios šiukšlės iš savo namų: jie pabrėš, kad pas juos visi kalba angliškai, kad pas juos geriausias internetas, o pas mus kažkodėl taip nėra. Jei mes patys šimtmečio proga pasidalintume bent keliais gražiais vaizdais, parašytume kažką gražaus apie savo šalį, paprašytume tai padaryti savo draugų, kurių tiek daug turime užsienyje, jei kiekvienas taptume savo šalies ambasadoriais, sulauktume net daugiau nei tų trijų milijonų turistų“, – įsitikinusi I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė
Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kaip teigiamą pavyzdį ji pateikia Joną Valančiūną. Pasklidus žiniai apie brolių Ballų atvykimą į Lietuvą, ir internete pasipylus komentarams, kad galbūt šioje šalyje yra kažkas blogai, J. Valančiūnas savo gausiam sekėjų ratui paskelbė įrašą, kad Lietuva yra nuostabi šalis, kurioje krepšinis yra kaip antra religija ir broliams Ballams labai pasisekė, kad jie galės čia žaisti.

Žinomas keliautojas Rimvydas Širvinskas-Makalius taip pat sako labiausiai pasigendantis pačių lietuvių noro didžiuotis savo šalimi. „Manau, tai pasikeis, nes žmonės vis daugiau keliauja ir palyginę pamato, kokia nuostabi šalis yra Lietuva. Aš pats seniau sakydavau, kad viskas geriau užsienyje, bet daugiau pakeliavęs po pasaulį įsitikinau, kad Lietuva yra tobula šalis keliavimui ir turistavimui. Mes kažkodėl nelabai mėgstame girti savo šalį, bet turėtume tai daryti. Pakvieskime čia savo draugus, atvažiavę jie galbūt pasidalins socialiniuose tinkluose, kaip puikiai čia praleido laiką, taip tuo pačiu pakviesime ir draugų draugus. Trys milijonai turistų tikrai yra pasiekiamas tikslas“, – kalbėjo jis.

R. Širvinskas-Makalius primena ir visai šviežią Vilniaus kalėdinės eglutės pavyzdį: jos nuotraukomis dalinosi patys lietuviai, ji sulaukė žiniasklaidos dėmesio visame pasaulyje, tad, jo nuomone, nemažai turistų jau pasižymėjo Lietuvą kaip šalį, kurią verta aplankyti ir šaltuoju sezonu, tad tereikia juos gražiai pakviesti.

Institucinio darbo nepakanka

Kas turėtų būti atsakingas už turistų pritraukimą į Lietuvą? R. Širvinsko-Makaliaus nuomone, tikėtis, kad tai padarys viena atsakinga institucija – nerealu. „Netikiu, kad tai gali padaryti kokia nors institucija, kuriai galbūt nepasiseks sukurti tinkamo video ir mes visi paskui už tai ją keiksnosime. Ne – tai turi būti rekomendacijos iš lūpų į lūpas. Kvieskime žmones atvykti patys, siūlykime jiems, pavyzdžiui, apsistoti neįprastose vietose, kas tarp turistų dabar yra labai populiaru. Lietuvoje galima apsigyventi dvaruose, pilyje veikiančiame vienuolyne – pasaulyje tokios galimybės labai retos. Be to, galime akcentuoti tai, kad mūsų didmiesčiuose nėra eilių, kas vėlgi yra privalumas, tik reikia tai tinkamai pristatyti“, – kalbėjo jis.

Rimvydas Širvinskas-Makalius
Rimvydas Širvinskas-Makalius
© DELFI / Karolina Pansevič

I. Trakimaitė-Šeškuvienė taip pat pabrėžė, kad šį tikslą galima pasiekti tik padedant visuomenei: atskiros institucijos tam neturi pakankamai pajėgumų ir išteklių: „Didelės rinkodaros kampanijos kainuoja tikrai labai didelius pinigus. Pavyzdžiui, man labai patinka, kaip dirba suomiai su Azijos rinkomis, Japonija, Kinija ir Pietų Korėja. Jų viena kampanija šioms trims rinkoms, kviečianti atvykti į Suomiją, maudytis pirtyje, važinėtis su haskiais ir panašiai, kainavo 2 mln. eurų. Palyginimui, mūsų šių metų rinkodaros biudžetas iš valstybės biudžeto nesiekia 400 tūkst eurų. Tad jei užsibrėžiame tikslą turėti 3 milijonus užsienio turistų Lietuvoje, vienas kelias yra skirti tam, pavyzdžiui, 5 mln. eurų, o kitas – mes bandome tą padaryti savo jėgomis, kiekvienam iš mūsų tampant Lietuvos turizmo ambasadoriumi“.

Komunikacijos ekspertas Kęstutis Gečas sako, kad tinkama komunikacija gali padėti siekiant šio tikslo, tačiau vien jos nepakaks. „Lietuva niekada neturėjo gerai sudėliotos ir nuoseklios šalies promo komunikacijos, todėl gera kryptinga komunikacija tikrai gali padėti. Tačiau nereikia vadovautis iliuzijomis ir manyti, jog turistų srautas susijęs tik su šalies komunikacija ir reklama. Turistų kiekį taip pat lemia sniego gniūžties efektas – buvusieji Lietuvoje turi rekomenduoti ir skatinti kitus pasekti jų pavyzdžiu. Todėl labai svarbu tai, kas versle vadinama „klientų aptarnavimu“ arba „kliento kelione“. Vargu, ar norėsis rekomenduoti šalį, kur labai mažai tiesioginių skrydžių, prie pasų patikros reikia laukti daugiau kaip valandą, o iš oro uosto gali tekti važiuoti smirdančiu ir apdriskusiu automobiliu už kosminę kainą. Arba miestuose nebus ką veikti, išskyrus gerti ir valgyti. Turistams reikia pramogų, o ar Lietuva turi jų pakankamai? Nors Lietuvos gamta graži, bet vargu ar dėl rūke paskendusio pušynų bei svajingų kopų pas mus turistas trenksis kelis tūkstančių kilometrų“, – skeptiškos nuomonės neslėpė jis.

Kęstutis Gečas
Kęstutis Gečas
© DELFI / Andrius Ufartas

Tad ar turėti 3 mln. turistų Lietuvoje realu? „Žinoma, jeigu savo darbą nudirbs visi, o ne tingiai mąstys apie tai, kad viską už juos nudirbs komunikacijos industrija“, – sakė K. Gečas.

M360


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją