Tęsiame Tomo Ramanausko, reklamos stratego ir naujienlaiškio „Dėmes!o“ autoriaus metų prognozes. Jis paruošė 2021-ųjų tendencijų raportą rinkodaristams, komunikatoriams ir verslams, kuriems aktualu įvairios auditorijos — 13 svarbių temų. Tomas dalinasi keliomis tendencijomis ir su M360 skaitytojais. Pirmoji buvo apie nusilpusius brendus, antroji palietė mėgstamų kūrėjų monetizavimą, o šiandien — darbizmo krizės tema.

DARBIZMO KRIZĖ

Kai save imi matuoti pagal tai, ką pagamini, iškyla rimta grėsmė integraliam, visaverčiam gyvenimui. Tarsi darbingumas būtų vienintelis įrodymas, kad gyveni pilnai. Pandemijoje ištikusi izoliacija ištraukė giliai paslėptas darboholizmo ir pasiekimų kultūros nuospaudas: ar tik dirbdamas esi? Dirbk sunkiai ir viskas bus gerai, mokė korporatyvai. Pasirodo, nė velnio. Sam Blum iš „Vox“ primena apie alternatyvas ir darbizmo trumparegiškumą.

Anne Helen Petersen iš „BuzzFeed“ išleido knygą „Can't Even: How Millennials Became the Burnout Generation“ ir šioje trumpoje 99U konferencijos paskaitoje dalijasi skausmingu priminimu: viskas pavirto darbu (taip, net filmo išsirinkimas vakare). Mes bėgame maratone, kuriame nėra finišo. O vietoje medalio — galimybė bėgti toliau. Darbas tampa centrine arterija, kuri sukuria iliuziją, kad tik jos dėka esame gyvi. Nepaisant pastangų, tūkstantmečio vaikai bus pirmoji karta istorijoje, kuri gyvens blogiau nei jų tėvai. A.H. Petersen nori priminti apie nepopuliarius užsiėmimus — poilsį, atsijungimą, pertraukas, viso to svarbą. Ir jų suteikiamą savirefleksijos prabangą.

Pasirinkimas toks: sąmoningumas arba atgal į maratoną.

ATSIJUNGIMAS

2020-ieji privertė pakeisti darbo vietą į ekraną namuose ir skaudžiai priminė apie nepakankamai išdiskutuotą temą: kaip dirbti, kad dirbtųsi geriau. „Lucky Saint“, nealkoholinio alaus gamintojas, savo darbuotojams paskelbė apmokamas 33 dienų minimalias atostogas ir valandinius susitikimus sutrumpino penkiolika minučių. „Conscious Fashion Campaign“, tuo tarpu, darbo dieną pradeda 10:30, skatindami rytinius pasivaikščiojimus prieš darbą bei vidurdienio pertraukas nuo „Zoomo“

Visa tai pratęsia atsijungimo, kaip galingo efektyvaus darbo įrankio, svarbą — tik kokybiškai atsitraukdami nuo darbų galime veikti rezultatyviai. Čia verta prisiminti ir teoriją apie tai, kad giluminio smegenų darbo per dieną mes kokybiškai tegalime atlikti 3-4 valandas, visa kita, dar vadinama, paviršiniu darbu („shallow work“) yra truputį apsimetinėjimas, prokrastinacija ir netolimoje perspektyvoje nereikalingas, protingėjančioms mašinoms deleguotinas darbas. Industrinio amžiaus darbininkams skirta aštuoniavalandė kelia didelių abejonių.

EFEKTYVUMAS

Iš neišsemiamų temų stalčiaus: kaip komandai dirbti efektyviau? Kursat Ozenc, dizaineris ir Stanfordo dėstytojas sako, kad ritualai, kuriuos komandos praktikuoja, sukuria darbingesnę terpę. Jis mini ir naujazelandietiškus Hakos pergalės šokius ir net religijas, bet neišsigąskite, viskas kiek žemiškiau: pavyzdžiui, kilusių konfliktų išrašymas ant lapo, ar kasdienis piešimo pratimas kelioms minutėms, skirtas išjudinti užšąlusias smegenis.

NAUJOS PAREIGYBĖS

Vis daugiau kompanijų persvarsto darbo iš biuro modelį ir atranda, kad nuotoliniam klaviatūros maigymui reikia papildomų prievaizdų. „GitLab“ jau dešimtmetį dirbą per atstumą ir jų „head of remote“ pasakoja „The Washington Post“ žurnalistei, kaip tai vyksta. Pastaruoju metu tokios pozicijos paieškos aktualėja. Ši pozicija evoliucionuoja iš žmogiškųjų išteklių skyriaus (lietuviškai „eičaras“) ir apima ne tik darbuotojų įliejimą į kompaniją per ekranus, bet ir apskritai susitikimų higienos, darbo valandų paslankumo, motyvacijos laukus. Nuotolinio darbo vadove, mums reikia pasikalbėti. Jei galima, per „Zoomą“.

Susipažinti su visa apžvalga galite tapę Tomo Patreon palaikytojais (6 Eur/mėn ir daugiau): arba gyvame pristatyme „Zoome: mokymai@degadangus.lt.

M360