Per pastaruosius kelerius metus tiesioginė rinkodara tapo vienu populiariausių būdų įmonėms ar fiziniams asmenims reklamuoti savo prekes bei paslaugas. Tai nulėmė nedideli reklamos kaštai ir vis aktyvesnis sparčiai tobulėjančių technologijų naudojimas. Anot agentūros „Marketingo valdymas“ rinkodaros specialistės Vaivos Mickuvienės, tiesioginės rinkodaros privalumų labai daug, tačiau yra ir neigiama jos pusė.
„Dėl griežto asmens duomenų apsaugos reglamentavimo tiesioginės rinkodaros įgyvendinimas tampa vis sudėtingesnis. Asmens duomenys sunkiai prieinami, todėl tenka pasitelkti visas žinias ir kūrybiškumą. Žinoma, svarbu tai daryti nepažeidžiant įstatymų“ – pranešime žiniasklaidai cituojama V. Mickuvienė.
Pasak jos, neretai ūkio subjektai, užsiimantys tiesiogine rinkodara, asmens duomenis gauna ir naudoja neteisėtais būdais, pažeisdami asmens privatumo teises bei nusižengdami Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymui (ADTAĮ).
Lietuvoje asmens duomenys elektroninių ryšių srityje (trumposios žinutės, elektroniniai laiškai, telefoniniai skambučiai) yra kontroliuojami dviejų – ADTAĮ ir Elektroninių ryšių (ERĮ) – įstatymų. Vadovaujantis šiais įstatymais, ūkio subjektai tiesioginės rinkodaros pranešimus gali siųsti tik gavę išankstinį elektroninių ryšių abonento – fizinio ar juridinio asmens – sutikimą.
„Sutikimą asmuo išreiškia pateikdamas savo duomenis įvairiose anketose, internetinėse apklausose, įvairių žaidimų, konkursų metu ar įteikęs raštišką sutikimą“, – teigia V. Mickuvienė. Neturint sutikimo, asmens duomenų tvarkymas ir naudojimas tiesioginės rinkodaros tikslams yra neteisėtas ir pažeidžia asmens teises. Tokiu atveju tiesioginės rinkodaros pranešimų siuntėjams gali kilti administracinė atsakomybė.
Įsigaliojantis teisės aktas BDAR numato, kad nuo šiol ADTAĮ nelieka specialaus tiesioginės rinkodaros reguliavimo, taikomi bendri asmens duomenų tvarkymo reikalavimai, numatyti reglamente. Tuo metu ERĮ, taip pat reglamentuojančio elektroninėmis ryšių priemonėmis vykdomą tiesioginės rinkodaros veiklą, nuostatos nesikeičia. Pasak Advokatų profesinės bendrijos FORT advokatės dr. Aistės Samuilytės-Mamontovės, tai reiškia, kad BDAR nekeičia reikalavimų tiesioginei rinkodarai iš pagrindų. „Įmonės ir toliau galės siųsti savo klientams elektroninius laiškus ir rašyti SMS vykdydami panašių prekių ar paslaugų rinkodarą (angl. soft opt-in). Svarbu yra tai, kad klientams būtų suteikta aiški, nemokama galimybė atsisakyti naujienlaiškių – tiek tada, kai pirmą kartą buvo gauti asmens kontaktiniai duomenys, tiek kiekvieną kartą siunčiant tiesioginės rinkodaros pranešimą“, – sako advokatė dr. A. Samuilytė-Mamontovė.
Ką verta įsidėmėti?
● Tiesioginės rinkodaros pranešimai potencialiems klientams gali būti siunčiami tik gavus išankstinį jų sutikimą; klientams gali būti taikoma soft opt-in taisyklė.
●Tiesioginės rinkodaros pranešimais nelaikomi laiškai ar žinutės, kurių turinys susijęs su sveikinimais, sutartimis, skolomis.
● Kontaktų rinkimas tiesioginės rinkodaros tikslams, neturint asmenų sutikimo, yra neteisėtas.
● Automatiškai generuojami telefono numeriai laikomi privačiais asmens duomenimis.
● Turi būti sudarytos paprastos, aiškios ir neklaidinančios aplinkybės asmenims duoti sutikimą ar neleisti naudoti asmens duomenų tiesioginės rinkodaros tikslais. Tokios pat galimybės turi būti sudaromos ir norint duomenis keisti ar atšaukti sutikimą juos naudoti.
● Asmuo, pateikęs savo duomenis, turi teisę sužinoti, kas ir kokius asmeninius duomenis naudoja tiesioginės rinkodaros tikslais. Asmuo taip pat turi teisę žinoti, kokiais tikslais ir kokį laikotarpį duomenys bus naudojami, turi teisę pareikalauti keisti ar ištrinti duomenis, apriboti duomenų naudojimą.
● Esant neteisėtam asmens duomenų tvarkymui, skundus priima Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.