Niujorkietė Lauren Proctor, skaitmeninės rinkodaros ir inovacijų ekspertė, pastaruosius metus gyvena Estijoje, kur vadovauja kompanijos „Jobbatycal“, padedančios darbdaviams pritraukti talentus iš viso pasaulio, rinkodarai. L. Proctor neslepia – tam, kad pasiūlymas suviliotų įdomų kandidatą, darbdaviai nagrinėja ne vien tik profesinių pasiekimų sąrašą.

Pagavo „perdegimo“ laikotarpiu

L. Proctor, į Vilnių atvykusi skaityti pranešimo Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) organizuotoje marketingo vadovų konferencijoje „LiMA CMO Summit“, tuo pačiu pasiliko čia dar savaitei, norėdama geriau pažinti vietinę kultūrą. Nors ir kiek privalumų šiais laikais suteikia galimybė dirbti per atstumą, ji išlieka įsitikinusi, kad tikras buvimas su žmonėmis neprarado savo prasmės.

„Buvau Estijoje per šimtmečio minėjimo renginius, jaučiau bendrą pakilimo nuotaiką, didžiavausi, lyg tai būtų mano šalis – nebūčiau to patyrusi, jei būčiau tiesiog dirbusi prie kompiuterio Niujorke“, – sako ji, tikindama, kad Estija jai – labai patinka, nors prieš atvykdama apie šią šalį beveik nieko nežinojo, o artimiausia šalis, kurioje iki tol lankėsi, buvo Švedija.

Kaip niujorkietė išvis atsidūrė šiame pasaulio krašte? L. Proctor neslepia, kad tai lėmė asmeninio gyvenimo aplinkybės, kai tuometinis darbas jai nebeteikė pasitenkinimo. „Esu baigusi žurnalistiką, vėliau įkūriau savo rinkodaros kompaniją, kuriai vadovavau dešimt metų. Labai mylėjau šį darbą, tačiau vienu metu vis tiek pasijutau „perdegusi“. Bandžiau darbą derinti su kelionėmis: tris mėnesius buvau Pietų Korėjoje, grįžau į Niujorką, tada dar trims mėnesiams išvykau į Vengriją, ir vėl grįžau. Paskui išgirdau apie su e-pilietybe susijusį šurmulį Estijoje, atradau „Jobbatycal“, išsiunčiau jiems savo gyvenimo aprašymą ir visai apie tai pamiršau. Tačiau jie kreipėsi į mane sakydami, kad pas mus pačius yra laisva rinkodaros vadovo pozicija, galbūt tave domina? Pasakiau „taip“, – juokėsi ji, vadindama tai dar vienu gyvenimo nuotykiu.

Dabar, apsipratusi naujoje šalyje, ji sako, kad labiausiai čia žavi ypač sparčiai vykstantis progresas ir būtent tai ji pataria pabrėžti darbdaviams tiek Estijoje, tiek Lietuvoje, jei jie nori pritraukti technologijų sričių talentus. „Dabar čia vyksta kažkas tikrai ypatingo. Matome ypatingą technologinio sektoriaus iškilimą, didžiulius pokyčius ir žmonės nori būti jų dalimi. Be to, kas labai svarbu – žmonės Baltijos šalyse puikiai kalba angliškai. Tai atveria labai daug galimybių, nes jei, pavyzdžiui, ieškome kandidatų dirbti Japonijos kompanijose, kelią dažnai užkerta tai, kad mokančių japoniškai yra labai mažai“, – pasakojo ji.

Taikinys – asmeninius pokyčius išgyvenantys žmonės

Atskleisdama talentų paieškos užkulisius, L. Proctor pasakoja, kad čia, kaip ir bet kurioje kitoje rinkodaros srityje, daug dėmesio skiriama vadinamiems didiesiems duomenims ir jų analizei. Talentų medžiotojai ne tik laukia, kol kandidatai pasisiūlys patys, bet nuolat jų aktyviai ieško, dažnai – remdamiesi informacija, gauta socialiniuose tinkluose ar kitur internete.

„Tiesa ta, kad geriausi kandidatai dažniausiai yra tie, kurie šiuo metu jau turi geras pozicijas. Jei šiuo metu neturite darbo, „Google“ turbūt tai žino ir tokie kandidatai yra mažai įdomūs. Tačiau iš internete esančios informacijos dažnai galima suprasti, kad žmogus kątik išsiskyrė arba, pavyzdžiui, parduoda namą – tai yra signalai, rodantys, kad žmogus gyvenime patiria pokyčius ir galbūt geras laikas pateikti jam pasiūlymą“, – paieškų taktiką atskleidė L. Proctor.

Tarptautinių talentų medžiotojai ieško besiskiriančių ar parduodančių namus
© G.Bubliausko nuotr.

O tam, kad talentingą žmogų pasiūlymas tikrai sudomintų, darbdaviui reikia kaip reikiant pasistengti. „Pirma užduotis – tinkamai parašyti darbo skelbimą. Jei žmogus jau ieško darbo, statistiškai jis peržiūri aštuonis duomenų šaltinius: jūs turite ten būti ir parodyti, ne tik kokį darbą reikės dirbti, bet ir kokiomis vertybėmis pas jus vadovaujamasi. Be to, parodykite žmogui, kaip atrodys jo gyvenimas, kai jis pas jus dirbs: neužtenka pasakyti, kokias užduotis jis turės atlikti ir kokį atlyginimą gaus. Papasakokite, kokia įmonės kultūra, kur jis eis pietauti su kolegomis, kokie vakarėliai vyksta po darbo ir panašiai“, – patarė L. Proctor.

Kalbant apie vadinamą tūkstantmečio kartą, jiems labai svarbu ne tik tai, kaip patys jaučiasi darbe, bet ir ką apie jį gali papasakoti ar parodyti savo draugams ar šeimoms nariams. „Bendradarbiavome su JAV įsikūrusia kompanija, kuri orientavosi būtent į tūkstantmečio kartos darbuotojus. Labai galingas rinkodaros įrankis ieškant darbuotojų buvo specialiai tam skirta brošiūra, kurioje buvo aprašyta, kaip atrodys jų gyvenimas dirbant šioje kompanijoje – kandidatai ją išsinešdavo ir rodydavo artimiesiems“, – juokėsi ji.

Kaip atsirinkti tinkamą?

Žinoma, dažnai pasitaiko atvejų, kai reikia ne tik medžioti pageidaujamą kandidatą, bet ir išsirinkti iš daugybės norinčių. L. Proctor tam yra susikūrusi trijų žingsnių sistemą. Pirmuoju žingsniu ji patikrina, ar žmogus sugeba atidžiai sekti nurodymus, antruoju – patikrina technologines žinias, trečiuoju – stengiasi suprasti, ar žmogus pritaps prie komandos.

„Jau pirmajame etape atkrenta labai daug žmonių. Pavyzdžiui, aš paprašau atsiųsti savo profilio „Linkedin“ nuorodą „bitly“ formatu ir turbūt 90 procentų žmonių to nepadaro. Kai kurie dar parašo ir paklausia, kas yra „bitly“. Bet jei jau ieškai darbo, gal gali bent pasinaudoti „Google“?“, – stebisi L. Proctor, pridurdama, kad jei ieškoma žmogaus dirbti rinkodaros srityje, atidumas tokioms detalėms yra ypatingai svarbus.

Jei šis etapas įveiktas sėkmingai, tuomet reikia pasižiūrėti, ar žmogus išties turi reikalingas žinias. „Kai kompanija ieško marketingo vadovo, visada patariu jiems, kad žmogus jau turėtų didelių projektų valdymo patirties ir būtų juos išauginęs. Taip pat galima pateikti jiems hipotetinių situacijų, pavyzdžiui, ką rinktumėtės ilguoju laikotarpiu, ar kuo didesnį žmonių, sugrįžtančių į jūsų tinklapį, skaičių, ar kuo didesnį procentą realių pirkimų, kai žmonės pas jus apsilanko. Daugelis renkasi antrąjį variantą vos išgirdę raktažodį „pirkimai“, bet tai klaidinga. Jei žmogus kartą pas jus užėjo, apsipirko, bet daugiau negrįžta, kažkas yra blogai ir jūs esate tas žmogus, kuris turi suprasti, kas, ir rasti problemos sprendimą“, – aiškino L. Proctor.

„Galiausiai, reikia žiūrėti ar rinkodaros vadovas atspindi ir komunikuoja jūsų kompanijos vertybes. Mūsų, rinkodarininkų, darbas niekada nėra iki galo padarytas, tad reikia įsitikinti, kad žmogus tikrai galės pats tuo gyventi ir įkvėpti visą komandą“, – sakė ji.

M360


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją