Naudojasi žinomais vardais
Greitai užsidirbti siūlantys žymūs žmonės, kaip Agnė Jagelavičiūtė, Justė Arlauskaitė-Jazzu, Ilja Laursas, Vasiliauskas, Nerijus Numavičius, Rūta Mikelkevičiūtė, ar kiti, savo patirtimi neva besidalinantys portale DELFI – tokia informacija pastarosiomis savaitėmis buvo skleidžiama socialiniame tinkle „Facebook“, paskyrose, kurios buvo sukurtos taip, kad iš pirmo žvilgsnio atrodytų kaip DELFI. Tas pats logotipas ir minimaliai skirtingi pavadinimai, o paspaudus ant skelbiamų nuorodų patenkama į interneto puslapį delfi.naujienosjums.com.
Tačiau į nuorodą pasižiūri ne visi, o kai kurie, net ją matydami, neidentifikuoja, kad tai nėra tikras DELFI portalas.
Šiame melagingame tinklapyje skelbiama informacija ir jos apipavidalinimas nuolat keičiasi – kartais skelbiami vien tekstai tuščioje aplinkoje, kartais – pažymėti DELFI logotipu, užrašyti DELFI naudojamu šriftu.
„Išties pikta matyti, kaip sukčiai naudojasi DELFI vardu. Tikimės, kad niekas neužkibs ant jų kabliuko – esame dėkingi visiems skaitytojams, kurių daugybė kreipėsi į mus pastebėję šios melagingos informacijos plitimą. Paskutinėmis žiniomis, mums pavyko pasiekti, kad suklastotos DELFI paskyros feisbuke būtų užblokuotos, bet stebime situaciją, kad jų neatsirastų daugiau. Taip pat siekiame, kad būtų užblokuotas su mūsų logotipu melagingą informaciją skelbiantis tinklapis – apie neteisėtą naudojimąsi mūsų prekės ženklu esame informavę Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą (NKSC), Lietuvos radijo ir televizijos komisiją (LRTK), kuri kreipimąsi perdavė Lietuvos bankui ir ieškome, kokie yra galimi sprendimai“, – sakė DELFI vyr. redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė.
Kaip parodė pirminis NKSC tyrimas, minėtoje suklastotoje svetainėje nenaudojamas joks žalingas kodas, kuriuo būtų bandoma apkrėsti lankytojus virusais.
„Svetainė sukurta kaip sukčiavimo įrankis, bandant išvilioti pinigus. Svetainės kode patalpinta nuoroda, vedanti į kriptovaliutų svetainę „Bitcoin Profit“. Šioje svetainėje siūloma programinė įranga skirta kriptovaliutų prekybai/mainams. Internete galima atrasti informacijos, kad puslapis galimai yra „scam“ tipo, taip pat naudojami kitų šalių visuomenei žinomi garsūs žmonės reklamos platinimui“, – aiškino NKSC specialistai.
„Suklastota DELFI svetainė naudoja peradresavimo paslaugą „Cloudflare“, kuri leidžia paslėpti tikrąjį svetainės savininką – tikrąją svetainės talpinimo lokaciją (serverį). Buvo kreiptasi į šios peradresavimo paslaugos teikėją. Po jų atlikto vidinio tyrimo gauta informacija apie tikrąją svetainės talpinimo lokaciją – serveris priklauso vienai populiariausių pasaulyje talpinimo paslaugas teikiančiai bendrovei „DigitalOcean“. Atitinkamai buvo kreiptasi ir į juos, laukiame „DigitalOcean“ veiksmų. Kadangi bendrovė įsikūrusi už ES ribų, neturime galimybės jų įpareigoti pašalinti melagingą turinį, bet tikimės geranoriško jų bendradarbiavimo“, – komentarą pateikė NKSC.
Pasak NKSC, šiuo metu yra nustatyta ir daugiau domenų, kuriais naudojamasi skleidžiant apgaulingą informaciją, panaudojant DELFI prekės ženklą. Toliau kontaktuojama su paslaugų teikėjais, siekiant sustabdyti šią veiklą.
NKSC aiškina, kad paslaugos teikėjo lokacija už ES ribų yra vieną iš apsunkinančių problemos sprendimo aplinkybių. „Dažnai ES valstybių narių nacionalinės kibernetinio saugumo komandos (CERT/CSIRT) turi daugiau įgaliojimų savo jurisdikcijoje ir gali savo šalies subjektus (paslaugų teikėjus) įpareigoti stabdyti neteisėtą veiklą, todėl mes turime galimybę pasitelkti šias tarnybas į pagalbą, siekdami greitesnio incidento suvaldymo. Kadangi ir tarp ES valstybių narių šios teisės normos skiriasi, tai įmanoma ne visada. Bet kokiu atveju, ar tai melagienos, ar nelegalaus prekės ženklo naudojimo ir t.t., panaikinimas priklauso nuo kiekvienos šalies teisinės bazės bei paslaugų tiekėjų geranoriškumo panaikinti prašomą tinklalapį“, – teigė NKSC.
Įtraukė į juodąjį sąrašą
Lietuvos bankas jau kreipėsi į teismą, prašydamas blokuoti svetaines, kad jos taptų vartotojams nebeprieinamos. Patenkinus prašymą, Lietuvos bankas turi teisę duoti privalomus nurodymus interneto paslaugų teikėjams blokuoti interneto svetaines, mūsų šalyje neteisėtai siūlančias investavimo, draudimo ar kitas finansines paslaugas. Ta pati tvarka galioja ir tokių neteisėtų paslaugų reklamai – Lietuvos bankas gali duoti nurodymus, kad tokia reklama būtų pašalinta.
Iki teismo sprendimo delfi.naujienosjums.com ir kitas svetaines, į kurias veda nuorodos, Lietuvos bankas jau yra įtraukęs į juodąjį sąrašą. Šiame sąraše jau yra daugiau nei 100 įmonių, kurios Lietuvoje siūlo investicines paslaugas, nors tokios teisės neturi ir Lietuvos bankas rekomenduoja su jomis neturėti jokių reikalų.
„Sukčiai nuolat ieško naujų formų, prisidengdami ir žinomais žmonėmis, žiniasklaidos priemonėmis, todėl Lietuvos bankas primena, kad nedera investuoti į produktus, kurių nesuprantate. Taip pat nepasiduokite manipuliacijoms – venkite pasiūlymų, kuriais žadamas „greitas praturtėjimas“ nepatiriant „jokios rizikos“. Papildomas požymis – kartu pateikiamos „sėkmės istorijos”, kur esą per naktį ar savaitę nieko nedarant, tik kelis kartus kliktelėjus pele, tampama milijonieriais. Taip nebūna, o „sėkmės istorija” paprastai baigiasi prarastais pinigais. Tipiniu atveju žmonės netenka tūkstančių ar dešimčių tūkstančių eurų, o kai kuriais atvejais – ir kelių šimtų tūkstančių eurų," – sako Lietuvos banko Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis.
Atsirito pasaulinės tendencijos
Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) valdybos narys Andrius Milinavičius sako, kad jo šis atvejis visai nestebina ir pataria ruoštis, kad ateityje jų gali būti dar daugiau. „Visas pasaulis seniai turi šią problemą, tik Lietuvoje ji iki šiol su ja nebuvo susidurta tokiu dideliu mastu. Atskirti, kas tikra, o kas ne, darosi vis sunkiau – dabar turime netikrus tinklapius, melagingus tekstus, bet pasaulyje jau atsiranda netgi suklastoti video įrašai, pavyzdžiui, su žymiais politikais. Vienintelis būdas su tuo kovoti – didinti žmonių sąmoningumą.
Pirmiausia reikia visiems įkalti į galvas, kad reikia patikrinti informacijos nuorodą, kad ji būtų ne tik panaši, o iš išties tikro patikimo tinklapio. Ir jei kažkas atrodo per gerai, kad būtų tiesa – iš karto reikia tikrinti šaltinį, įvertinti, kas yra siuntėjas, koks yra kontekstas, o ne skleisti tokią žinią toliau, ir jokiu būdu negalima neįsitikinus šaltinio autentiškumu vesti savo duomenų ar, tuo labiau, vykdyti kokių nors mokėjimų“, – patarė jis.
Komunikacijos eksperto Aido Puklevičiaus nuomone, šis atvejis – gana primityvi apgaulė ir į ją nepakliūti galima paprasčiausiai pasiguglinant. „Tiesiog žmonės, kurie užsikabina, gali tik patys save kaltinti. Jie lygiai tiek pat verti užuojautos, kaip tie, kurie eina į feikines parduotuves, nepatikrina jokių duomenų, atsiliepimų, o paskui skundžiasi, kodėl negauna prekių“, – komentavo jis, pridurdamas, kad šiais laikais apgaulių internete gali būti kur kas sudėtingesnių.
Bendrovės „Httpool“, socialinio tinklo „Facebook“ partnerės Lietuvoje, atstovas Mindaugas Oželis pastebėjo, kad šis atvejis nėra unikali DELFI kilusi problema – pasak jo, su tokiomis problemomis yra susidūrę ir tokie tarptautiniai gigantai kaip BBC ar CNN.
Jis pasakojo, kad tam, kad vartotojai galėtų atskirti oficialius „Facebook“ puslapius nuo neoficialių, „Facebook“ turi „Blue Badge Verification“ (mėlyno ženklelio verifikacijos – red. pastaba) sistemą: oficialūs puslapiai prie paskyros turi apvalų ženkliuką, su balta varnele mėlyname fone.
„Neoficialūs puslapiai gali egzistuoti, ir ne visais atvejais tai yra piktybinė veikla – neoficialūs puslapiai gali būti ir prekės ženklo ar žymaus žmogaus fanų puslapis, kuriuose turinys paprasčiausiai nėra oficialiai patvirtintas to prekės ženklo ar įžymybės. Ne visi „Facebook“ puslapiai turi galimybę gauti šį ženklą (tikslių kriterijų „Facebook“ neatskleidžia), tačiau yra ir kitų būdų, kaip leisti vartotojams atskirti, kad jūsų puslapis yra oficialus“, – pasakojo M. Oželis. Vienas iš tokių paprasčiausių būdų – patikrinti, ar paskyra feisbuke susieta su atstovaujamos įmonės tinklapiu ar paskyra kituose socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, „Instagram“ ar „Twitter“.
Pats feisbukas tikina aktyviai kovojantis su šia problema. „Facebook“ įkūrėjas ir vadovas Markas Zuckerbergas šių metų kovą pristatydamas prieš tai buvusio pusmečio veiklos ataskaitą skelbė, kad per tą laiką feisbukas ištrynė daugiau nei bet kada, apie 3 mlrd. melagingų paskyrų.
Daugelis jų feisbuko cenzoriams užkliuvo ne dėl apsimetimo tuo, kuo nėra, bet dėl skleidžiamos neapykantą skatinančios, su terorizmu, vaikų išnaudojimu informacijos, ar platinamų nuogybių.
Feisbukas skaičiuoja, kad nors ir aktyviai stengiasi trinti suklastotas paskyras, maždaug 5 proc. visų šio socialinio tinklo paskyrų yra netikros.
Pirmiausia – blokuoti interneto tinklapius
Informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius pastebėjo, kad DELFI – toli gražu ne pirmas Lietuvoje, kurio vardu bandoma naudotis blogais tikslais.
Jo patarimas į tokią situaciją patenkančioms įmonėms – pirmiausia kovoti ne su rodomomis melagingomis reklamomis „Google“, „Youtube“, „Facebook“ ar kituose socialiniuose tinkluose, o bandyti užblokuoti pačius melagingus tinklapius, kreipiantis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją (LRTK).
Nors, pripažįsta, dažnai nutinka taip, kad užblokavus vieną jo vietoje netrukus atsiranda kitas panašus.
„Iš principo taip, gali tuoj atsirasti kiti, bet jei norime kovoti su vėjo malūnais, įrankius tam turi LRTK. Jie turi technines priemones žiniasklaidai valdyti, tarp jų ir prievolę interneto paslaugų tiekėjui blokuoti vieną ar kitą resursą. Tokiais atvejais, manau, turime pasinaudoti tais įrankiais, nes taip galime veikti per ekonominį efektą.
Taip gausime labai įdomią situaciją, kai tie, kurie nori pasinaudoti mumis, vartotojais, kad kažką paspaustume, kažką užsakytume, jie išleis pinigus reklamai, bet vartotojų jie nepasieks, nes vartotojų patekimas į tuos tinklapius bus užblokuotas. Taigi, jie išleis pinigus reklamai, bet nepagaus tų žiopliukų, kurie kažką užsisakytų, mokėtų pinigėlius, taigi, jiems neapsimokės ir jie nustos tai daryti“, – prognozavo jis.
Melagingų žinių niekas nekontroliuoja
LRTK pirmininkas Mantas Martišius sakė, kad jie išties gali inicijuoti tinklapių blokavimą, tačiau ne dėl melagingos informacijos skleidimo, o dėl autorinių teisių pažeidimo – kaip tai buvo padaryta praėjusią savaitę, užblokavus „Sputnik“ lietuvišką portalą.
„Kai kalbame apie „Sputnik“, galvojame apie melagingas naujienas, pažeidimus, bet jis buvo blokuotas dėl kitų priežasčių – todėl, kad, grubiai tariant, ėmė LRT straipsnius ir spausdino kaip savus“, – aiškino jis.
Pasak M. Martišiaus, melagingos naujienos šiuo metu nepatenka nei į visuomenės informavimo, nei į jokio kito įstatymo rėmus, tad jokia institucija jų ir nekontroliuoja. „Melagingos žinios pas nieką nepatenka visame pasaulyje. Įsivaizduokite, jei patektų, aš, pavyzdžiui, sakau, kad pati geriausia mokesčių sistema yra, kai mokesčiai yra labai maži. Kas pasakys, tiesa tai ar melas?“, – kalbėjo jis.
Tačiau gavę informaciją dėl autorinių teisių pažeidimo LRTK per tris dienas patikrina, ar skundas atitinka galimybes nagrinėti, ir, jei viskas gerai, per 14 dienų turi priimti sprendimą. M. Martišius aiškino, kad terminai sudėti kaip saugikliai, kad nebūtų piktnaudžiaujama kaltinimais.
„Įsivaizduokite, aš esu jūsų konkurentas ir parašau, kad DELFI portale spausdinama be mano žinios mano medžiaga, todėl, prašau, blokuokite DELFI. Ir visi blokuos? Turime atskirti grūdus nuo pelų“,– sakė LRTK pirmininkas.