Starkai – žmoniški, bet nepasitiki savimi, Targarianų privalumas – drakonai, o Lanisteriai – geriausias darbdavys, nes stipriausias žmogus yra tas, kuris pripažįsta savo silpnybes. Taip festivalyje „Login“ sakė „Fabula Hill+Knowlton Strategies“ kūrybos vadovas Aidas Puklevičius pristatydamas, ko iš garsiojo serialo „Sostų karai“ galėtų pasimokyti darbdaviai.

A. Puklevičius technologijų ir inovacijų festivalyje „Login“ kalbėjo tema „Sostų karai“ kaip darbdavio komunikacijos vadovėlis“. Jis pasakojo, kokių pamokų darbdaviai gali pasisemti iš garsiojo serialo.

„Kodėl darbdavio komunikacija šiuo metu tokia aktuali ir ar visuomet taip buvo? Kalbant apie senovės laikus, ko gero, mažiausiai aktuali darbdavio komunikacija buvo Antikinėje Europoje, senovės Romoje ar Graikijoje, kai ekonomika buvo paremta vergų darbu.

Reikalai pasikeitė po didžiojo buboninio maro, kuris Europą ištiko XV a., nes po jo gyventojų skaičius sumažėjo trečdaliu. Tada padidėjo mužikų įkainiai – reikėjo išsiaiškinti, kaip juos patraukti, įtikinti. Tai transformavosi pramoninės revoliucijos metu ir atėjo iki šių laikų“, – aiškino A. Puklevičius.

Aidas Puklevičius
Aidas Puklevičius
© DELFI / Domantas Pipas

Komanda niekada neaukojama dėl tikslo

„Sostų karai“ – serialas, kurio veiksmas vyksta išgalvotoje visatoje, yra du žemynai, jis paremtas viduramžiška Anglijos istorija, bet epochos persipynę. „Sotų karuose“ dominuoja kelios dinastijos, kurios kovoja dėl įtakos tame pasaulyje.

„Panagrinėsime keturias dinastijas ir bandysime išsiaiškinti, ko galėtume iš jų išmokti. Pirmiausia – mažiausiai reikšmingi Barateonų namai. Robertas Barateonas – karalius, kuris jau pirmame sezone yra nužudomas, ir po savęs palieka du brolius Renlį ir Stanį.

Renlis greitai „susitvarko“ su broliu ir nors per septynis sezonus pasirodo retai, bet visuomet yra niūrus ir piktas. Nepaisant to, paskui jį eina daug pasekėjų, kuriuos šiais laikais, jei Renlis būtų socialiniuose tinkluose, vadintume sekėjais“, – dėstė jis.

A. Puklevičiaus teigimu, vienas dalykas, kuris gali būti patrauklus tada, kai pristatinėjate save kaip potencialų darbdavį – paveldėjimo teisė, kurią ir turi Renlis. Jis yra karalius dėl to, nes tokia teisė „nuleista“ iš aukščiau, pripažįstama įstatymų.

„Tai jį daro patraukliu vien dėl to, kad taip yra. Tačiau šis dalykas yra nepakankamas, jei jo neužpiltume turiniu. Stenis buvo nuobodus, tiesmukas, be to, sudegino savo dukrą dėl to, kad dievai taip norėjo. Tai nėra pats patraukliausias dalykas, kurį komunikuotų darbdavys: „Man taip rūpi teisybė, kad galėčiau „sudeginti“ savo personalo vadybininką.“ Bet kokiu atveju, suvokiame, kad negalima paaukoti savo komandos nario dėl kažkokio tikslo, kuris be galo abstraktus“, – tikino jis.

Stinga pasitikėjimo savimi, tačiau pastebi kiekvieną

Kita šeima, kurią savo pristatyme išskiria A. Puklevičius, tai šiauriečiai Starkai. Pastarieji žmones motyvuoja lojalumo skatinimu.

„Kitas dalykas – jie be galo žmoniški, su savo silpnybėmis. Vieną frazę, kurią turėtų vartoti ir darbdavys, yra pasakęs Nedas Starkas: „Tas, kuris priima nuosprendį, jis ir privalo mosuoti kardu.“ Tai reiškia, kad tu ne tik nuteisi žmogų myriop, bet turi ir pats tą nuosprendį atlikti. Tai atsakomybės prisiėmimas, kuris ne visuomet pabrėžiamas vadovų, bet visada gera žinoti, kad darbdavys ne tik nebijo pasakyti, priimti sprendimą, bet ir pats yra pasiruošęs šį sprendimą realizuoti“, – vardijo pranešėjas.

Aidas Puklevičius
Aidas Puklevičius
© DELFI / Domantas Pipas

Tiesa, anot A. Puklevičiaus, Starkų dinastija turi ir savų minusų. Pavyzdžiui, nuolatinės abejonės ir nepasitikėjimas savimi. Tai įrodo vienas pagrindinių personažų Džonas Snou: „Jis netgi nežino, kokia jo paskirtis šioje planetoje. Kai Džoną Snou prikelia iš numirusiųjų, jis klausia, ką jam daryti, kur turi eiti. Šis nuolatinis savęs klausinėjimas gali laimėti vieną ar du mūšius, bet pabaigoje jis iškeliauja atgal prie ledo sienos ir turi dirbti nakties sargyboje.“

Visgi Džonui Snou būdinga kita savybė, kuri reikalinga vadovui ir jo komunikacijai. Jis sugeba pastebėti žmones ir rasti jiems vietą, kai atrodo, kad tie asmenys netinka vienam ar kitam darbui.

„Jo draugas Samas Tarlis – stambus, niekam netinkantis, nesugebantis pakelti kardo, bijantis kraujo – ką jis gali veikti nakties sargyboje. Tačiau Džonas Snou su juo susidraugauja, sužino, kad Samas Tarlis skaito knygas, iš to semiasi žinių – vadinasi, jam galima surasti naudingą vietą komandoje.

Pabaigoje serialo Samas Tarlis atranda demokratiją. Tai pavyzdys, kuris rodo, kad net tie žmonės, kurie atrodo niekam netinkantys, gali surasti savo vietą. Jei žmogus netinka vienam dalykui, galbūt tada jis tinka kitam – jums derėtų pagalvoti, ar reikia tokios funkcijos, kurią tas asmuo moka, ar tokiam talentui yra niša organizacijoje“, – pažymėjo A. Puklevičius.

Drakonai kaip darbuotojo išskirtinumas

Kita „Sostų karų“ šeima – Targarianai – darbdavio komunikacijoje turi didžiulį privalumą – drakonus.

„Darbuotojas yra monopolistas, o būnant tokiu, ko gero, labai lengva save pardavinėti, nes tu parduodi tai, ko negali parduoti kiti – turi išskirtinę savybę. Kitas dalykas, drakonai – žmonės mėgsta gėrėtis iš šono ir ne kiekvienas sutiktų ant jų „pajodinėti“. Serialo istorija rodo, kad drakonai mėgsta deginti žmones, todėl nuolatos eksploatuoti savo pranašumą, jei jis pakankamai gąsdinantis, vis dėlto nebūtų patartina“, – aiškino jis.

Nepaisant to, Deineris Targarian, paskutinė šeimos atstovė, ir moteris, apie kurią sukasi serialas, turi įdomią savybę – sugeba, kaip jau minėtas Džonas Snou, pastebėti žmonių talentus.

„Tirionas Lanisteris nebuvo įvertintas kitų, tačiau būtent Deineris Targarian pastebėjo, kad jis galėtų būti vyriausiuoju patarėju. Tirionas Lanisteris jai atsidėkojo, strateguodamas visą Deineris kampaniją. Dar keli imponuojantys Deinerio bruožai – gebėjimas įkvėpti žmones ir derinti skirtingus interesus.

Situacija kaip pavyzdys – užimamas miestas, o po to tradiciškai vyksta kova, liejasi kraujas, bet Deineris nusprendžia, kad tai nežmoniška ir viskas bus kitaip. Ji neįvertina tradicijos galios, žmonės pradeda protestuoti, įsiplieskia konfliktas, tad Deineris priversta suprasti, kad ne viską galima apversti per vieną naktį, kartais reikia dirbti palaipsniui. Tas skirtingų interesų ir sanklodų suderinimas be galo svarbus dalykas, kuris reikalingas perteikiant save kaip darbdavį“, – pasakojo A. Puklevičius.

Sugeba pripažinti savo silpnybes – dėl to yra stipriausi

Treti namai, aptarti pranešėjo, yra Lanisterių: „Jie, mano nuomone, yra pats geriausias darbdavys visame seriale. Ir ne dėl to, kad yra turtingiausia šeima. Šiais laikais, paskaičius apklausas ir tyrimus, tūkstantmečio karta mažiausiai vertina atlyginimą kaip svarbų dalyką darbe – pinigai yra gerai, bet svarbiausias jiems lankstumas, galimybė realizuoti save. Lanisteriai ne turimų pinigų galia yra svarbiausi.“

Aidas Puklevičius
Aidas Puklevičius
© DELFI / Domantas Pipas

Kaip pasakojo A. Puklevičiaus, seriale „Sostų karai“ Tirionas Lanisteris yra pasakęs: „Kai tau pasiūlys mane nužudyti, ateik pas mane, aš tau pasiūlysiu dvigubai.“

„Tai vienas iš paprasčiausių darbdavio komunikacijos būdų – visada pasiūlyti didesnį atlyginimą, jis veikia, bet ne su visais. Šiame kontekste svarbi ir kita jo frazė: „Kai tu sau pripažįsti visas silpnybes, su tavimi kiti negali padaryti nieko blogo.“ Tai savų trūkumų suvokimas ir žinojimas, ką tu turėtum pataisyti. Žmogus, sugebantis pripažinti savo silpnybes, ko gero, yra pats stipriausias“, – kalbėjo „Fabula Hill+Knowlton Strategies“ kūrybos vadovas.

Tiesa, minėti Lanisteriai turi ir silpnų bruožų. „Pavyzdžiui, karalienei Sersėjai Lanister trūksta objektyvo įvertinant talentus. Galbūt tai mažiau svarbu, kalbant apie darbdavio komunikaciją, bet tai reikalinga savęs kaip darbdavio suvokimui. Sersėja Lanister, remdamasi motinišku aklumu, nusprendžia, kad karaliumi bus jos sūnus Džofris, kuris yra kvailas, išlepintas ir žiaurus“, – pridūrė A. Puklevičius.

Jo teigimu, Lanisteriai – lojalūs vieni kitiems, o šeima jiems – svarbiausia vertybė: „Tad kalbant apie organizaciją, jei jos darbuotojai ištikimi, tai galima paversti didžiule jėga.“

„Pats svarbiausias Lanisterių bruožas, dažnai ignoruojamas tiek darbdavių, tiek įprastoje komunikacijoje, yra tai, kad svarbiausi verslo ambasadoriai yra darbuotojai. Neoficialus Lanisterių šūkis – jie visada sumoka savo skolas. Atminkime, čia nekalbama apie turtus. Tai sako ne jie patys, tai šneka žmonės, kareiviai, prekeiviai, banditai. Jei darbuotojai pasakoja apie tai, koks geras darbas, komanda, procesas – jums nereikia galvoti apie įmantrius skelbimus, spalvingus pasiūlymus. Patys žmonės yra vaikštantys darbo skelbimai, kurie įrodo, kad pas jus dirbti gera ir naudinga“, – dėstė A. Puklevičius.

Apibendrindamas savo pranešimą, „Fabula Hill+Knowlton Strategies“ kūrybos vadovas pabrėžė, kad „Sostų karai“ moko ir to, kaip reikia formuluoti tikslą: „Pavyzdžiui, Deineris nori persikraustyti į gimtąjį žemyną su 60 tūkst. klajoklių armija. Jie bijo jūros, laivų, o viską, ko nori, turi savo žemyne. Ji sugeba įtikinti pažadėdama, kad jie pakeis pasaulį. To ir reikia – pasakyti žmonėms, kad jie darbe gaus ne tik algą. Žinoma, tai labai sudėtinga, kai darbas susijęs su neįkvepiančiais dalykais.“

M360