Pritaikyti skirtingiems poreikiams
Norėdami palengvinti socialinių tinklų administravimo dalią, daugelis verslų visiems jiems taiko vienodus kriterijus. Tačiau „LinkedIn“ skiriasi nuo populiariųjų „Facebook“ ar „Instagram“ ne tik savo funkcijomis, bet ir bendra atmosfera bei kalbėjimo tonu.
„Facebook“ gali pasidalinti šiandien nutikusia istorija, o „Instagram“ kelti pavydą sekėjams savo atostogų nuotraukomis, bet „LinkedIn“ tokia strategija nepasiteisins. Š. Sakalauskas sako, kad ir pats socialinis tinklas aiškiai save pozicionuoja kaip vietą, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas karjeros ir verslo pasauliui. Vartotojai čia pristato savo profesinę pusę, o įmonės ar organizacijos – veiklą potencialiems partneriams.
Nors „LinkedIn“ nerasime vaizdo įrašų iš koncertų ir negalėsime sekti, kur vakar vakarieniavo mūsų draugai, tikrai sužinosime naujausias startuolių rinkos perspektyvas, dominančios įmonės verslo tikslus ar rezultatus, išgirsime apie naują rinkodaros konferenciją ir gausime progą susipažinti su mums svarbios rinkos pokyčiais ir naujovėmis.
Š. Sakalauskas pasakoja, kad pagrindinė kategorija, kuria „LinkedIn“ matuoja savo veiklos prasmingumą, yra laikas. Kituose socialiniuose tinkluose riba tarp „kokybiško“ ir „iššvaistyto“ laiko nusitrina, nes rimtą politiko įrašą tuoj pat keičia gardaus saldumyno receptą pristatantis vaizdo įrašas ar nuomonės formuotojų brukama reklama. Ir apskritai „Facebook“ ir „Instagram“ apstu neaktualių reklamų, o „LinkedIn“ jos daugiau išfiltruotos ir tikslingos, nes šis socialinis tinklas siekia, kad kiekviena čia praleista minutė taptų laiko investicija ir gauta informacija suteiktų naudos tiek vartotojui, tiek organizacijai.
„3-2-1“ taisyklė, arba kaip ir kokius įrašus skelbti „LinkedIn“
Kiekvieno komunikacijos specialisto galvos skausmas – suprasti, kokie tikslinės auditorijos lūkesčiai ir kaip geriau juos patenkinti. Nors „LinkedIn“ įrankių asortimentas pernelyg nesiskiria nuo kitų socialinių tinklų, Š. Sakalauskas turi dvi naujienas – gerą ir blogą.
Gera žinia ta, kad algoritmas didelį dėmesį skiria organiškam įrašų pasiekiamumui. Blogoji – algoritmas nuolat keičiasi. Kaip dažnai nutinka socialinių tinklų eroje, pagrindinis atsakymas į šį iššūkį yra drąsa eksperimentuoti ir lankstumas išbandant įvairų įrašų formatą.
Jei ši situacija kiek glumina, pašnekovas siūlo vadovautis taisykle „3-2-1“. Jos esmė paprasta: trys jūsų skelbiami įrašai turėtų kalbėti apie tendencijas pramonės šakoje, du reikėtų skirti darbuotojų ir sekėjų bendruomenei, o likęs turėtų būti skirtas pardavimams.
Iš to, kas pasakyta, gali pasirodyti, kad savaitgaliais „LinkedIn“, kaip ir didmiesčių verslo kvartaluose, tvyro štilis ir neįmanoma sutikti nė gyvos dvasios, tačiau kai kuriems prekės ženklams net ir laisvadieniais pavyksta pasiekti neblogų rezultatų. Vis dėlto rekomenduojama nepersistengti – tokiose mažose rinkose kaip Lietuva užtenka komunikuoti darbo dienomis ir kartą per parą.
Specialistas taip pat pateikia rekomenduojamą laiką skelbti įrašus: antradieniais–ketvirtadieniais nuo 10 iki 12 valandos, nors laikas nėra toks svarbus veiksnys kaip turinio kokybė – jei jis įdomus ir intriguojantis, įrašas tikrai pasieks savo auditoriją ir kitu metu.
Apie klaidas ir pinigus: didesnę kainą atperka konversija
Administruodamas savo „LinkedIn“ paskyras, verslas neapsieina ir be klaidų. Kaip vieną dažniausių netinkamo socialinio tinklo naudojimo atvejų Š. Sakalauskas pateikia darbo skelbimus įrašų formatu – jie užgožia potencialiems partneriams svarbią informaciją, todėl geriau naudoti tam skirtus „LinkedIn“ įrankius. Taip pat reikėtų vengti „Facebook“ ir „Instagram“ pasiteisinusių praktikų. Pavyzdžiui, neverta įrašų perkrauti hashtagais, kaip tai daro instagramo vartotojai – „LinkedIn“ pakaks dviejų trijų svarbiausių.
Jau minėjau, kad „LinkedIn“ siūlo kur kas didesnį organinį pasiekiamumą nei „Facebook“ ar kiti „pramoginiai“ socialiniai tinklai, tačiau ir čia prasminga pasinaudoti reklamos galimybėmis – pirmiausia dėl to, kad šis tinklas leidžia pasiekti ypač tikslią auditoriją. „LinkedIn“ reklamos kainą lemia panašūs kriterijai kaip ir kitur – auditorijos dydis, reklamos trukmė ir pobūdis. Tiesa, už tokius įverčius kaip CPM (angl. Cost Per Thousand Impressions) ar CPC (angl. Cost Per Click) piniginę teks atverti plačiau nei „Facebook“, bet Š. Sakalauskas teigia, jog „LinkedIn“ galima pasiekti kur kas geresnius rezultatus už mažesnę kainą, jeigu verslo profilio tikslas – generuoti konversijas.
Tai kiekgi lėšų reikėtų skirti reklamai šiame socialiniame tinkle? Š. Sakalauskas Lietuvos įmonėms siūlo orientuotis į trumpojo laikotarpio kampanijas, nes prasmingiau išleisti 1000 eurų per savaitę nei mėnesį kasdien skirti po 30 eurų. Optimalus mėnesio „LinkedIn“ reklamos biudžetas turėtų sudaryti 3–5 tūkst. eurų, ženklodaros (angl. branding) kampanijoms per dieną išleidžiant 150–200 eurų.
Vaizdų manijai neatsparus ir „LinkedIn“: kas mūsų laukia 2020-aisiais?
Nors daugelis turiniui keliamų kriterijų „LinkedIn“ skiriasi nuo kitų socialinių tinklų, turinio formos tendencijos pasiekia ir jį. Reikia pripažinti, kad vaizdo įrašas čia sulaukia daugiau peržiūrų negu tekstas su nuotrauka ar straipsnio nuoroda. Prognozuojama, kad 2020 metais šių formatų proporcijos turėtų susilyginti.
Kitais metais mūsų čia laukia ir daugiau naujienų – galimybė kurti renginius, dalintis B2B sektoriaus įmonių apžvalgomis bei įvertinimais, kuriuos bus galima rašyti ne tik iš asmeninių profilių, bet ir įmonių vardu. Taip pat bus galima rengti tiesiogines vaizdo transliacijas, o reklamas papildys automatizuoto pokalbio (angl. chatbot) funkcija.
„LinkedIn“ šiuo metu yra vienas sparčiausiai populiarėjančių socialinių tinklų, kuriame savo paskyrą kiekvieną sekundę susikuria vidutiniškai du žmonės – tai 172 800 vartotojų per dieną ir maždaug 62 mln. per metus.
Ar „LinkedIn“ savo populiarumu aplenks kitus socialinius tinklus? Tikriausiai ne, nes žmonėms svarbi galimybė socialiniuose tinkluose atsipalaiduoti ir papramogauti, bet jis tikrai taps profesionalams skirta susirinkimų platforma, kuri ne tik pakeis įprastus CV, bet ir suburs vis daugiau savo srities ekspertų ir jaunųjų talentų.