Daugelis didesnių arba užsienio kapitalo įmonių turi socialiai atsakingo verslo strategiją, sako agentūros „Integrity“ vadovė Daiva Lialytė. Pasak jos, būtent tarptautinės įmonės atnešė šią kultūrą į Lietuvą – gelbsti ne tik tuos, kuriems iš tiesų to reikia, bet ir edukuoja visą rinką.

„Circle K Lietuva“: 50 proc. tikslo jau pasiekėme

Circle K Lietuva“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Lina Katinė pasakoja, kad įmonė jau ilgiau nei penkerius metus remia organizaciją „Gelbėkit vaikus“, tačiau tik šiemet pradėjo apie tai kalbėti garsiai.

„Mes išeiname į viešumą, nes šiais metais visose Europos šalyse, kuriose yra „Circle K“, vykdoma bendradarbiavimo kampanija su partneriu. Tokiu būdu skiriame lėšų socialiai atsakingiems projektams. Įmonė, būdama labai didelė ir turėdama nemažą svorį rinkoje, nusprendė įgalinti savo balsą ir komunikaciją apie tam tikras problemas“, – aiškina L. Katinė.

Kartu mes galime daugiau, sako „Circle K Lietuva“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė: „Ne vienerius metus bendradarbiaudami su „Gelbėkit vaikus“ nusprendėme, kad krypties nekeisime ir šios kampanijos metu dirbsime su jais. Iš praktikos žinome, kokie skauduliai yra jaunimo rizikos grupėse. Dienos centrai reikalingi, o vaikai jais džiaugiasi. Dienos centrų išlaikymas kainuoja nemažus pinigus, dažnu atveju juose dirba savanoriai arba tie, kurie gauna mažą atlyginimą.“

Socialiai atsakingas verslas ne tik remia kitus, bet ir edukuoja rinką
© Organizacijos nuotr.

Šios kampanijos siekis – surinkti pinigų bent dviejų vaikų dienos centrų metiniam išlaikymui. Įmonės užsibrėžta riba – tai suma, kuri susidarytų pardavus 100 tūkst. kavos puodelių. Gautą sumą „Circle K Lietuva“ padvigubins.

„Tendencijos yra fantastiškos. Nesitikėjome, kad 50 proc. to tikslo įvykdysime per 7 prekybos dienas. Kol kas esame pardavę beveik 50 tūkst. pažymėtų kavos puodelių.

Puodeliai yra 6 centais brangesni nei reali gėrimo kaina. Kavos puodelis yra simbolinis šios kampanijos atstovas, nes klientas gali pirkti absoliučiai bet ką – kavos, vandens, arbatos – ir pasakyti, kad nori skirti pinigėlių vaikams. Buvo klientų, kurie tiesiog atėjo ir nieko nepirkdami pasakė, kad nori paaukoti tam tikrą pinigų sumą“, – kalba rinkodaros ir komunikacijos vadovė.

Tiesa, daugelis nustebo „Circle K Lietuva“ pasirinkimu akcentuoti puodelius, kadangi jie teršia gamtą. L. Katinė pažymi, kad reikėtų prisiminti iniciatyvos idėją.

„Mes žinome vienkartinio plastiko naudojimo problematiką – jų sprendimas yra mūsų darbotvarkėje, dirbame tuo klausimu ir tikrai pristatysime naujienų (pvz., daugkartinio naudojimo puodelius). Tačiau kviečiame nepamesti tos akcijos esmės. Klientai gali rinktis – ateiti su savo puodeliu, pasirinkti kitą produktą ir aukoti“, – sako ji.

Pasak L. Katinės, ši kampanija neturi tikslo didinti įmonės pardavimų skaičių: „Tai ne kaininis pasiūlymas. Šios kampanijos siekiai kitokie. Jie sprendžia socialines problemas, tikime, kad tai padės prekės ženklo įvaizdžio stiprinimui.“

„Circle K Lietuva“ šią iniciatyvą pradėjo kurti drauge su vaikais. Dar prieš kampanijos pradžią Jolita Vaitkutė vyko į vieną dienos centrą.

„Turėjome pusdienio dirbtuves – vaikai kūrė savo svajonių profesiją ant mūsų kavos puodelių. Kai baigė, padarėme jų fotosesiją, o iš to gimė pagrindinis kampanijos vizualas. Žinoma, jis išdirbtas su kūrybine agentūra, bet vaikai prisideda nuo pačios pradžios. Mes akcentuojame kūrybiškumo svarbą, nes dienos centrai reikalingi ne tik kaip prieglobsčio stotelė nuo dalykų, kurie vyksta namuose“, – pabrėžia L. Katinė.

Prie kampanijos prisideda Andrius Tapinas, Jurgis Didžiulis, Jolita Vaitkutė ir kiti.

„Lidl Lietuva“: pernai bendrai paaukota virš 40 tūkst.

„Lidl Lietuva“ komunikacijos vadovas Valdas Lopeta primena, kad 2017 m. prekybos tinklas pasiūlė galimybę, grąžinant tarą, gautus pinigus paaukoti vaikų dienos centrus valdančioms organizacijoms: „Gelbėkit vaikus“, Lietuvos „Caritui“ ir „Maltos ordino pagalbos tarnybai“.

„Lidl“, prisijungęs prie prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos nacionalinės socialinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą“, savo ruožtu įsipareigojo dvigubinti pirkėjų surinktų lėšų sumą ir remti vaikų dienos centrus. Parama partneriams perduodama kiekvieną metų ketvirtį“, – kalba jis.

Anot V. Lopetos, Lietuvoje kasdien daugiau kaip 10 tūkst. vaikų po pamokų grįžta į šaltus ir nedraugiškus namus, kuriuose jie negali jaustis saugiai.

Socialiai atsakingas verslas ne tik remia kitus, bet ir edukuoja rinką
© Organizacijos nuotr.

„Siekiant jiems padėti, visoje Lietuvoje kuriami vaikų dienos centrai, kuriuose vaikai gali saugiai praleisti laiką po pamokų, pavalgyti, pažaisti su draugais, paruošti pamokas, pabendrauti ar net pamiegoti. Lietuvoje tikrai jaučiamas tokių vaikų dienos centrų trūkumas, o ir jiems išlaikyti reikia papildomų lėšų. Šia iniciatyva tikrai džiaugiamės, nes matome, jog lėšos vaikų dienos centrams tikrai padeda. Jie mielai su mumis pasidalina istorijomis, kur lėšas sėkmingai panaudojo, tad matome, kad mūsų iniciatyva tikrai turi prasmę“, – teigia jis.

Aukojančių skaičius daugėja, žmonės šią iniciatyvą vertina teigiamai – ne tik noriai prisideda, bet skatina ir kitus: „Per pirmuosius paramos projekto metus vidutiniškai per vieną savaitę pirkėjai visoje Lietuvoje paaukodavo 410,57 Eur, tikimės, kad antraisiais projekto metais galėsime pasidžiaugti ir dar didesniu iniciatyvumu.“

Per pirmuosius projekto metus daugiausia lėšų surinkta Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. „Daugiausiai (1817,2 Eur) per pirmuosius paramos projekto metus paaukojo sostinės Rasų g. veikiančios „Lidl“ parduotuvės pirkėjai“, – atskleidžia komunikacijos vadovas V. Lopeta, ir priduria, kad per metus žmonės paaukojo virš 20 tūkst. Eur.

Kaip sako V. Lopeta, šis projektas – pridėtinė socialinė vertė: „Realius rezultatus mes matome padėdami vaikų dienos centrams. Taros grąžinimas niekaip nėra susijęs tiesiogiai su pardavimų skatinimu. Džiaugiamės, kad šis projektas išties padeda vaikų dienos centrams, nes parama jiems – labai reikalinga.“

„EY“: padeda vaikams pasirinkti profesiją

Anot „EY“ profesinių paslaugų bendrovės komunikacijos vadovės Dorit Grodnikaitės, kompanija konsultuoja ir padeda klientams kurti strategijas, gerinti gaminamus produktus ar siūlomas paslaugas, keisti verslo sąlygas ir pan., todėl prisideda ir prie geresnio gyvenimo, vykdydami socialinės atsakomybės projektus.

„Tai yra vienas iš mūsų strateginių prioritetų. Taip prieš daug metų užsimezgė draugystė su visuomenine organizacija „Gelbėkit vaikus“, kuri taip pat yra orientuota į reikšmingus pokyčius – ji siekia kurti labiausiai pažeidžiamų vaikų ir jų šeimų laimingą ir pilnavertį gyvenimą.

Kartu su šia organizacija bendradarbiaujame jau du dešimtmečius ir savo laiką, pastangas bei žinias skiriame konkrečiai tai sričiai, kurioje, tikime, galime padaryti didžiausią poveikį – vaikų edukacijai“, – sako ji.

Socialiai atsakingas verslas ne tik remia kitus, bet ir edukuoja rinką
© Organizacijos nuotr.

Kompanija siekia plėsti vaikų žinias ir supratimą apie profesijas, kurias galbūt ateityje jie nuspręs rinktis patys: Žinoma, apie darbą ir karjerą su įvairaus amžiaus vaikais reikia kalbėti įdomiai, pasitelkiant pramogas, žaidimo formas. Pradėjome nuo mūsų pačių: sukūrėme virtualų žaidimą „Sūpynės“ – mūsų bendrovės pavyzdžiu sukurtas jis vaikus įtraukia į įdomią kelionę, kurios metu galima sužinoti, kokių žinių turi turėti finansų ar verslo konsultantai, suprasti, kokį darbą dirba žmogiškųjų išteklių ar IT specialistai, susipažinti su įmonės vadovu ir jo atsakomybėmis.

Kartu su partneriais ir klientais „EY“ organizuoja išvykas į įvairias Lietuvos įmones.

Tai nėra tiesiog ekskursijos po įmonių patalpas. Dedikuoti žmonės vaikus supažindina su įmonių veikla, pristato, kokių profesijų žmonės čia dirba, ir, smagiausia dalis, leidžia vaikams patiems išbandyti vieną ar kitą darbą, pavyzdžiui, pagaminti duoną, vairuoti mašiną, aptarnauti siuntas ir laiškus, statyti spektaklį, valdyti viešbutį, bendrauti su klientais ir daug daugiau.

Skaičiuojame, kad „Gelbėkit vaikus“ bendruomenę jau supažindinome su daugiau kaip 200 pačių įvairiausių profesijų. O darbuotojų laikas, skiriamas šiai veiklai, yra apmokamas kaip ir kitas darbas“, – vardija komunikacijos vadovė D. Grodnikaitė.

Anot jos, kompanija rengia edukacines išvykas į muziejus, pažinimo centrus ir kitur, o lėšas, reikalingas šioms veikloms, skiria bendrovė ir paaukoja patys „EY“ darbuotojai: Be to, esame bene pirmoji įmonė Lietuvoje, kuri prieš daugelį metų atsisakė tradicinių valgomų Kalėdinių dovanų savo klientams. Vietoj to kasmet prasmingas dovanas kuriame kartu su vaikais iš „Gelbėkit vaikus“ organizacijos: taip gimsta vaikų piešti išskirtiniai paveikslai, kalendoriai, magnetai ir pan.

Įmonės bendradarbiavimas su organizacija davė rezultatų ir teigiamų pokyčių, pabrėžia D. Grodnikaitė: Per 20 metų jau pasikeitė kartos, dalis vaikų užaugo ir sėkmingai įsitvirtino darbo rinkoje. Visada yra smagiau duoti, o geriausia to grąža – galimybė prisidėti prie mūsų ateities kartų auginimo.


Socialiai atsakingą verslą paskatino užsienio įmonės

Įmonės „Integrity“ vadovė, Vilniaus universiteto lektorė, „Vaikų kaimo“ ir „Krizių įveikimo centro“ valdybos narė D. Lialytė tikina, kad dauguma didesnių arba užsienio kapitalo įmonių dažniausiai turi savo socialiai atsakingo verslo strategiją.

„Į ją įeina dvi kryptys – socialiai atsakinga edukacinė programa, kurią organizuoja patys, arba tai gali būti labdara, kurią renka iš klientų ir perduoda tam tikros organizacijoms. Kai kurie verslai įkuria savo fondus, susiplanuotus strategiškai – vieni skiria labdarai, nevyriausybiniam sektoriui. Kiti – moksliniams tyrimams ir tam tikrai problemai spręsti“, – kalba ji.

Pasak D. Lialytės, dažniau būtent didesnės įmonės turi socialinės atsakomybės iniciatyvas: „Red Bull“ įkūręs fondą, kuris remia mokslinius tyrinėjimus dėl stuburo traumų. Ši iniciatyva gimė, nes vieno iš įmonės įkūrėjų sūnus patyrė tokią traumą. Tada jie pamatė, kad mažai kas tam skiria dėmesio, todėl sumanė, jog toks fondas gali padėti. Kiti pasirenka remti vaikus, skurdesnes šalis, teikia ekologinę pagalbą.“

Tendencijos rodo, kad kompanijos vis atsakingiau žiūri į įvairias iniciatyvas – ne tik prisideda, bet ir pačios kuria. „Šią kultūrą į Lietuvą atnešė tarptautinės įmonės, tai džiugina. Tą patį pradeda daryti lietuviško kapitalo įmonės, kuria savo programas, skiria dėmesio labdarai“, – sako D. Lialytė.

Specialistė įsitikinusi, kad tokį kelią kompanijos renkasi dėl įvaizdžio gerinimo, bet ne pardavimų didinimo: „Girdžiu kalbų ir tikrai vyrauja požiūris, kad iš dalies tai daroma dėl pardavimų. Mano nuomone, tai nėra tiesa. Net ir iniciatyvos organizavimas kaštuoja pinigus, resursus, laiką. Manau, kad įmonės, kurios yra atsakingos, tiesiog rūpinasi blogiau gyvenančiais, visuomenės reikalais, bendruomenėmis. Daro tai linkėdamos gero, o ne galvodamos, kaip geriau parduoti. Nemanau, kad tokie dalykai didina pardavimus.“

Anot D. Lialytės, nevyriausybinių organizacijų „Vaikų kaimas“ ir „Krizių įveikimo centras“ duomenys rodo, kad lietuviai, kaip privatūs fiziniai asmenys, nelabai linkę aukoti.

„Aukojančių procentas labai žemas, lyginant, tarkime, su Estija. Įmonės jau rūpinasi, kuria ir įgyvendina iniciatyvas, o fiziniai asmenys remia nedosniai. Įmonės, kurios organizuoja tokius dalykus, daro gerą darbą – padeda surinkti lėšų, o kitas dalykas – edukuoja rinką. Dalintis su tais, kurie gyvena prasčiau arba stokoja, yra geras darbas ir iniciatyva. Mūsų visuomenė tikrai gali skirti kažkokią dalį savo pinigų ar laiko geriems darbams“, – teigia ji.

M360