„Influenceriai“ visame pasaulyje jau net nebevadinami madinga rinkodaros priemone. Tai įprastas kanalas, turintis savo atskirą biudžeto eilutę marketingo plane. Lietuvoje yra puikių pavyzdžių, kai nuomonės lyderiai padeda prekės ženklui tapti žinomu, auginti pardavimus, matyti puikių nuoseklaus darbo pavyzdžių tarp žvaigždžių ir didelių prekės ženklų. Tačiau „mikro-influenceriai“, turintys iki 10 tūkst. labai nišinių sekėjų, – neišnaudota aukso gysla smulkiajam verslui, kuris negali investuoti tūkstančių.

Panorėjus, galima išsibandyti keletą mažųjų nuomonės lyderių ir išsirinkti vieną labiausiai patikusį, o tada su juo užmegzti ilgalaikį bendradarbiavimą. Kalbiname startuolio „carVertical“ „influencerių“ rinkodaros specialistę ir „EduMint“ mokymų namų lektorę Lauryną Tamošaitytę.

Smulkus verslas neišnaudoja „mikro-influencerių“ aukso gyslos
© Vytenis Sidabras


„Influencerių“ rinkodara – vis dar karšta, madinga tema. Kaip šiai priemonei šiuo metu sekasi Lietuvoje? Ar ją išnaudoja smulkusis verslas?

– „Influencerių“ rinkodara karšta kaip niekada, vis daugiau verslų ryžtasi pamėginti „influencerių“ marketingą, tačiau labai mažais žingsneliais. Lietuvoje yra tik keli prekiniai ženklai kurie patys, be agentūros pagalbos, tikslingai naudoja „influencerių“ marketingą savo komunikacijoje. Dažnas marketingo specialistas tiki, kad „influencerių“ marketingas yra labai brangus ir kad sulauktum norimos grąžos, ar tai būtų pasiekiamumas, ar pardavimai, turi dirbti tik su didžiausiais ir daugiausiai sekėjų turinčiais „influenceriais“.

Tačiau daugelis nežino, kad „mikro-influenceriai“ yra naujoji mada! Smulkiojo verslo atstovai, kurie naudoja „influencerių“ marketingą savo komunikacijos strategijoje, pasiekia savo tikslinę auditoriją daug paprastesniu ir greitesniu būdu.

– Gal gali pateikti sėkmingų pavyzdžių?

– Taip, žinoma, viena iš mano mėgstamiausių sėkmės istorijų yra vieno patalynės prekinio ženklo istorija, kurie jau nuo savo pirmųjų gyvavimo dienų pradėjo dirbti su „mikro-influenceriais“. Tai paspartino jų žinomumą, padėjo sugeneruoti pirmus pardavimus ir sukūrė autentiško turinio. Kas gali geriau papasakoti apie patalynės minkštumą ir saldų miegą, jeigu ne patys žmonės, kurie miega joje?


Tad autentiškos ir jaukios nuotraukos susisukus švelnioje satino patalynėje buvo naudojamos ne tik „Instagram“ platformoje, bet ir „Facebook“ reklamose, kurios automatiškai generuodavo daugiau įsitraukimų ir paspaudimų, nei fotosesijoje nuglostytos patalynės nuotraukos. Tad „mikro-influenceriai“ uždavė puikų toną jų komunikacijoje ir dabar tai yra neatskiriama marketingo strategijos dalis, kuri suteikia ne tik gražias nuotraukas, bet ir tiesioginius pardavimus.

View this post on Instagram

can we restart the weekend? 😴 #dreamon #dreamonhome #imlitex @dreamonhome.eu
A post shared by Greta Gedminaite (@gedminaite) on Nov 27, 2017 at 4:58am PST


– Kokius tikslus įprastai verslas kelia nuomonės lyderiams? Kaip dažniausiai skaičiuojami rezultatai?

– Verslas dažniausiai į nuomonės lyderius kreipiasi dėl keturių dalykų, tai yra autentiško turinio, žinomumo didinimo, tikslinės auditorijos ir dėl pardavimų. Tad natūralu, kad kampanijos sėkmė priklauso nuo kampanijos tikslo. Kaip ir miniu savo „influencerių“ marketingo mokymuose, pagal Linqia (2018) ataskaitą pasauliniai prekiniai ženklai „influencerių“ kampanijos sėkmę vertina pagal įsitraukimų skaičių ir paspaudimus, tačiau yra tokie aspektai kaip žinomumo didinimas ir sukurtas turinys, kurio trumpuoju periodu neįmanoma įvertinti.

– Ar galima/verta pačiam verslui, ypač jei jis mažas, kreiptis į „influencerius“ ir su jais tartis dėl paminėjimo savarankiškai, papildomai nemokant agentūrai? Kokie turėtų būti pirmieji žingsniai?

– Taip, žinoma! Pirmiausiai reikėtų išsikelti sau tikslą ko siekiame iš „influencerio“, kaip minėjau anksčiau, tai gali būti žinomumo didinimas, autentiškas turinys, pardavimai ar tikslinės (nišinės) auditorijos pasiekiamumas. Taip pat labai svarbu iš karto žinoti, kokią žinutę prekinis ženklas nori siųsti „influencerio“ pagalba, kokią auditoriją nori pasiekti? Ar tai yra siauros srities nuomonės lyderis, kaip pavyzdžiui, maisto tinklaraštis, o gal tai mama, besidalinanti ne tik savo mažylio nuotraukomis, bet ir stiliaus patarimais ir panašiai.

View this post on Instagram

spent all day in bed with @dreamonhome.eu ✨ #dreamon#dreamonhome#imlitex#imlitextextile
A post shared by Deimantė Dubauskaitė (@deimantedub) on Nov 25, 2017 at 4:10am PST


– Kaip susirasti man tinkamus „influencerius“? Tai turbūt pirmasis klausimas. Nuo ko pradėti?

– Pradžiai reikėtų įsivertinti kokio „influencerio“ prekiniam ženklui reikia ir žinoti savo prekinio ženklo vertybes, kad jos nesiskirtų su „influencerio“. Reikėtų turėti omenyje, kad pasirinktas nuomonės lyderis bus jūsų atstovas, tad kaip jis pateiks jūsų produktą, yra labai svarbu. Mano pasiūlymas būtų rinktis „influencerius“, kurie yra arba potencialiai galėtų būti jūsų klientai, kurie su mielu noru naudotų jūsų produkciją Tad prieš renkantis „influencerį“ siūlyčiau įsivertinti savo kliento profilį ir atsižvelgti, kas jam gali būti įdomu ir ką jis seka socialinėje erdvėje. Žinoma, reikėtų nepamiršti patikrinti nuomonės lyderio auditorijos tikrumo ir autentiškumo.

– Apie kokį biudžetą reikėtų galvoti pradedančiajam? Už kokią sumą galima paleisti pirmąją nedidelę kampaniją?

– Jeigu verslas turi produktą su apčiuopiama verte galima startuoti su „mikro-influenceriais“ ir „berteriniais“ mainais. Žinoma, reikėtų atsižvelgti į tikrąją produkto vertę „influenceriui“, jeigu ji atitinka realybę ir galime „influenceriui“ pasiūlyti tikrai kažką naudingo tada startas su „mikro-influenecriais“ prekiniam ženklui kainuos tik produkto savikainą. Jeigu nėra produkto, tada drąsiai galima startuoti su keliais šimtais eurų.

– Kokios dažniausios klaidos savarankiškai organizuojant nuomonės lyderių rinkodarą?

– Dažniausiai prekiniai ženklai kreipiasi į netinkamus „influencerius“, kurie neatneša taip lauktos naudos. Tokiu atveju mano pasiūlymas būtų prieš pasirenkant „influencerį“ įsitikinti, kad šis yra tinkamas ir nebijoti paprašyti atsiųsti statistinių auditorijos duomenų. Kita dažna klaida, kad prekiniai ženklai labai stipriai reguliuoja kuriamą „influencerio“ turinį ir neleidžia „influenceriui“ papasakoti savo istorijos, kas ir yra visa „influencerių“ marketingo esmė.

M360
Edumint