Skyrybos. Tiek gyvenime, tiek versle jos tampa didžiuliu išbandymu ir indikatoriumi, parodančiu, kas iš tiesų esi ir kaip susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms gali nuklysti į užribius. Skandalai, pykčiai ir siekis suvalgyti kitą, kad nei kaulelių neliktų – reiškiniai, tokiu atveju neretai tampantys kone gyvenimo dalimi. Tačiau ar tikrai tai vienintelė išeitis? O gal vis dėlto įmanoma išsiskirti taikiai, kad po kiek laiko sutikus buvusį kolegą ar draugą netektų iš gėdos sukti akių?
Proto ir jausmų dvikova
Statistikos duomenis, Lietuvoje išsiskiria beveik kas antra šeima, o pasaulyje iki 70 proc. verslo partnerysčių žlunga. Nuoskaudos, nepasitikėjimas nei savimi, nei pasauliu, neužtikrintumas, kaip gyventi toliau, ir daugybė kitų jausmų užgula pečius. Visa tai diktuoja žmogiškosios emocijos. Ir nors racionaliai gana dažnai ir suvokiame, kad pasaulis nesugriuvo, tačiau jausmai ima viršų. Kas tai lemia?
Koncentracija į save. Kad ir kaip branginame savo ilgai puoselėtą darbo vietą ir gerbiame kolegas, tačiau prigimtinis ego šauksmas skatina galvoti apie save ir savo tolimesnį likimą.
Pokyčių baimė. Stabilumas yra viskas ir net tie, kurie lanksčiau žiūri į pokyčius, vis tiek tai priima kaip sukrėtimą. Visi nukrypimai nuo rutinos ir normos iš pradžių sutinkami be didelio entuziazmo. Juolab turintys neigiamų atspalvių.
Gynybinių mechanizmų įtaka. Nuo seniausių laikų siekdami išgyventi žmonės turėjo pasistengti. Tekdavo ginti save ir savo teritoriją, tad šis instinktas gyvas iki šių laikų. Ir nors sociume dažniausiai jis nėra agresyviai išreiškiamas, palankioje terpėje turi daug potencialo atsiskleisti.
Tad įvykus skyryboms, norint kuo adekvačiau įvertinti situaciją, svarbu atsižvelgti į visus šiuos faktorius. Ir suprasti, kad jie veikia ir skatina atitinkamai elgtis ne tik jus, bet ir jūsų oponentą. Kai kurie prigimtiniai dalykai yra bendri visiems – tai leidžia priimti kitą ne kaip baubą.
Nedemonstruokite visų šiukšlių viešai
Įvykus skyryboms kartais norisi pabūti vieniems ir suprasti savo jausmus, tačiau dar dažniau kyla poreikis savo emocijomis pasidalinti su kitais, pabūti drauge, sulaukti palaikymo ir patarimų. Tačiau kalbant apie skyrybas su kitais žmonėmis, labai svarbu atsižvelgti į kelis dalykus tam, kad ilgai puoselėti dalykai nenugarmėtų pragaran.
Patarimų prašyti profesionalų. Ne paslaptis, kad vieni kitiems neretai mėgstame dalinti patarimus, įsivaizduojame, kad žinome, kaip kitas turėtų elgtis, ir drąsiai nurodome paklydėliui kelio gaires. Tačiau šioje vietoje labai svarbu suvokti: nei prašyti, nei duoti itin reikšmingų patarimų nereikėtų. Tokioje situacijoje nei teta, nei kaimynas negali būti objektyvus patarėjas, tad jei jų prireikia, geriau kreipkitės patarimų į profesionalus: psichologus – jei sunku susitvarkyti su emocijom, teisininkus – jei stringa teisiniai reikalai, komunikacijos specialistus – jei reikia žinią pranešti viešai, bet matote, kad patiems adekvačiai to padaryti gali ir nepavykti.
Neįtraukti į skyrybų procesus kolegų. Kad ir koks kiltų nenumaldomas troškimas papletkinti apie skyrybų aktualijas su kolegomis – nedarykite to ir nekelkite nereikalingo šurmulio verslo viduje. Tai nukreipia dėmesį nuo darbo, skatina erzelį, nepasitikėjimą ir abejones. O kur dar intrigų ir intrigėlių potencialas!
Neskalbti viešai nešvarių skalbinių. Kas vyksta šeimoje, tas joje turėtų ir likti. Taip pat ir tai, kas yra versle, turėtų pasilikti tarp biuro sienų. Tad nors ir labai norėtųsi kitiems pasiskųsti buvusiais kolegomis – nedarykite to. Taip tik parodysite savo neprofesionalumą, lojalumo stoką ir bepeikdami kitus netiesiogiai susigadinsite savo paties reputaciją.
Kaip amortizuoti skyrybas? Joms pasiruošti
Skyrybos – tai ir asmeninė, ir verslo krizė. Nesvarbu, kokią poziciją užėmei. Vienai pusei tai krizė dėl to, kad baigiasi sutartis ir reikės spręsti, ką daryti toliau, kitai teks rūpintis darbų perdavimu, naujų kolegų paieška, jų samda ir kitais niuansais. Tad kaip ir kiekvienai krizei, šiai taip pat reikėtų ruoštis iš anksto.
Tvarkingi dokumentai ir sutartys. Nors tai nieko nauja ir visiems akivaizdu, tačiau kartais pamirštama. Atidžiai perskaitykite visas sutartis, susižiūrėkite visas savo teises, pareigas ir įsipareigojimus.
Krizės valdymo planas. Net tada, kai viskas prasideda labai gražiai, reikia žinoti, kad gyvenimas netikėtas ir nutinka visko. Išsiskyrimas galimas dėl pačių įvairiausių aplinkybių, tad bent jau galvoje turėkite jį kaip potencialią galimybę. Tai apgalvojus nebebus tokio didelio psichologinio šoko. O jei dar būsite pasirengę veiksmų planą – bus lengviau suvokti, ką ir kaip daryti.
Nesudeginti tiltų ir išlaikyti dėkingumą
Akivaizdu, kad santykių pabaigoje nėra nei laimėtojų, nei pralaimėtojų. Abi pusės išgyvena atitinkamą sukrėtimą, abiem pusėms tai nėra nei malonus, nei lengvas procesas. Tad prisiminkite: svarbiausia išlaikyti kuo didesnę empatiją vienas kitam.
Kad ir kaip norėtųsi trenkti durim ir išeiti, nedarykit to ir nesudeginkit visų tiltų. Likimas mėgsta pokštus, o šiaip ir rinka nėra didelė, tad labai didelė tikimybė, kad su tais žmonėmis dar teks susidurti ne kartą. Tad vietoj nesutarimų ir nuoskaudų geriau išlaikyti gražius santykius, kad po kelerių metų netyčia susitikus netektų raudonuoti ir bėgti į kitą gatvės pusę.
Galų gale tie žmonės – jau jūsų asmenybės bendraautoriai, atnešę į jūsų gyvenimą naujas spalvas ir patirtis. Kažkada juos gerbėte ir mylėjote, tad vertinkite juos ir toliau. Juk draugystė ir meilė – tai daugiau nei palankios ar nepalankios gyvenimo aplinkybės.