„Paskutinės minutės“ renginiai / Skaitmeninio turinio perteklius
Nuo kovo vidurio renginių sektorius išgyveno turbulenciją – staiga užsidarė visi planuoti ar net jau vykstantys renginiai (pavyzdžiui, kasmetinė tarptautinė gintaro tiekėjų paroda, vykstanti „Litexpo“, buvo uždaryta viduryje renginio). Tačiau po kelių savaičių sąstingio, prasidėjo gyvų transliacijų bumas – į nuotolines paskaitas kvietė didžiosios konferencijos, vietiniai verslai, pavieniai asmenys.
Tačiau dauguma jų vyko identiškomis sąlygomis – kvietimas el. laišku, registracija „Zoom“, „Teams“ ar panašioje platformoje, prisijungimas nurodytu laiku ir monotoniškas „kalbančių galvų“ stebėjimas (ar, greičiau, klausymas kažkur fone) kelias valandas.
Skaitmeniniai renginiai buvo organizuojami „nubraukiant“ bet kokias renginių organizavimo ar turinio pateikimo taisykles. Matėme daug per ilgo ir neapgalvoto turinio, netinkamų formatų, monotoniškų pranešimų, techninių nesklandumų ir „svetimų gėdų“ (pamiršta išjungti kamera užsukant į vonios kambarį jau tapo interneto klasika). Tad nenuostabu, kad šiandien vien mintis apie skaitmeninę konferenciją dažnam sukelia atmetimo reakciją.
Hibridiniai renginiai tik prasideda
Tačiau egzistuoja ir kita istorijos pusė. Kaip ir kiekviena problema, renginių ir konferencijų sąstingis išprovokavo industrijos inovacijas ir netikėtus kampus seniems įpročiams. Pavyzdžiui, į skaitmeninę erdvę nuo Londono iki Singapūro persikėlę mados savaitės aukštąją madą „nuleido“ iki dizainerių darbo studijų, modelių spintų ir vartotojų kosmetinių. o koncertus iš ložių perkėlė į daugiabučių balkonus. Muzikos festivaliai transliavo be laiko ar geografijos ribojimų, surinkdami ne tik šokančius, bet ir perkančius skaitmeninius bilietus visame pasaulyje.
Iš čia kilo ir hibridinių renginių sprendimai, kai kai kurios renginio „porcijos“ vyksta gyvai, bet tuo pačiu metu jos transliuojamos į skaitmeninį lauką. Pavyzdžiui, konferencijos pranešėjas filmuojamas studijoje, kur dalis žiūrovų jį stebi gyvai, o likęs pasaulis – studijos transliaciją. Arba pranešimai transliuojami iš įvairių lokacijų, tačiau įvairiuose miestuose aptarimui susiburia realios darbo grupės. Tokiu būdu renginys jaučiasi labiau „gyvas“, tačiau organizavimo kaštai ir procesai žymiai supaprastėja.
Pokyčių ieško ne tik organizatoriai, bet ir renginių „vartotojai“ – įmonės, norinčios atgaivinti verslo plėtrą; prekės ženklai, naujais kanalais judinantys bendruomenes; menininkai, eksperimentuojantys su virtualiomis emocijomis; žmogiškųjų išteklių šeimininkai, ieškodami būdų motyvuoti nuotolines komandas.
Atsiranda vis daugiau pavyzdžių, kai skaitmeniniai ar hibridiniai renginiai tampa rinkodaros strategijos dedamąja. Jau įprasti webinarai tampa panašesni į pokalbių šou – įmonės ne tik pristato savo produktus, bet ir diskutuoja su klientais. Skaitmeninės konferencijos naudojamos kaip kanalas plėtoti įmonės vizijai, edukuoti rinką. 3D konferencijos – dar vienas būdas prekių ženklams parodyti savo kūrybiškumą, statant virtualius brando pasaulius.
Tad nuo ko reikėtų pradėti įmonėms, norinčioms sukurti kokybišką skaitmeninį renginį?
1. Ne copy-paste
Matėme ne vieną konferenciją, kuri visą savo programą tiesiog „perkėlė“ iš salės į skaitmeninę platformą. Rezultatas – turinio gausa, kuri žiūrovui greitai tampa monotonija, todėl pastebėti išties vertingą pranešimą ar entuziastingai dalyvauti diskusijoje jis nebenori. Pagalvokite apie kiną – greičiausiai jūsų filmo stebėjimo įpročiai kino teatro salėje ir namie nėra tokie patys.
Naujas kanalas reikalauja naujo požiūrio. Todėl privalu pagalvoti apie kitokį programos išdėliojimą laike, turinį pateikiant mažesnėmis porcijomis. Pavyzdžiui, vienos dienos programa gali būti išskaidyta į valandinę transliaciją kartą per dieną ar net savaitę. Tokia programa žiūrovui tampa įpročiu, tačiau nekonkuruoja su jo kita veikla.
2. Tinkama platforma
Šiandien „Zoom“ tapo sinonimu bet kokiam nuotoliniam renginiui. Bet, kaip ir skirtingos žinutės reikalauja skirtingų kanalų, įvairiems renginių formatams egzistuoja tinkamos platformos.
Šiandien nesunkiai galima suskaičiuoti virš šimto skirtingų technologijų, tad tinkamiausios parinkimas turėtų prasidėti nuo renginio tikslų įsivertinimo. Kas yra vertingiausia jūsų auditorijai – pranešimai ar „networkingas“? Tikitės žiūrovų reakcijos į pateikiamą turinį ar verčiau komentarus paliksite nematomus? Kokią nuotaiką siekiate sukurti – profesionaliai rimtą ar draugišką ir neįpareigojančią?
3. Kas vyksta „už kadro“
Renginio atmosferą ir profesionalų vaizdą kuria ne tik transliacijos platforma, bet ir tai, kas vyksta „už kadro“. Vis daugiau skaitmeninių renginių perima televizijos studijų praktiką. Pranešėjai filmuojami profesionaliomis kameromis, pateikiamas vaizdas keliais kampais, norima nuotaika kuriama dekoracijomis, šviesomis, pranešėjo išvaizda.
Neturint biudžeto profesionalios studijos nuomai, nesudėtingomis sąlygomis galima susikurti ir pusiau profesionalią filmavimo aplinką namuose – šviesos ir dekoracijų išnaudojimas, teisingas kompiuterio kameros „kampas“ bei kalbėjimo taisyklės namų vaizdą gali padaryti profesionalesniu.
4. Kūrybiškumas ir turinio „supakavimas“
Gyvose konferencijose turinio apipavidalinimo medijoms skiriamas didelis dėmesys. Skaidrių dizainas, pranešėjų pristatymo video medžiaga ar teminiai filmukai net it sudėtingą turinį paverčia labiau įtraukiančiu ir paveikiu.
To nereikėtų pamiršti ir nuotoliniuose renginiuose. Originali renginio vizualika, video užsklandos ar muzikiniai takeliai ne tik informuoja žiūrovą, bet ir kuria renginio atmosferą bei iš naujo įkrauna dėmesio bateriją.
5. Tikslingumas
Skaitmeniniai renginiai – tai sąlyginai paprasta ir pigi priemonė pasauliui ištransliuoti savo žinutę. Tačiau ar tikrai pasauliui (ar jūsų klientams, sekėjams bei partneriams) tos žinutės reikia? Tai yra paprastas testas, kurio savęs turėtų paklausti kiekviena turinį kurianti įmonė.
Šiandienos problema yra nebe žinių trūkumas, bet turinio perteklius. Nuolat į ekranus darbe žiūrintys profesionalai susiduria su skaitmeniniu nuovargiu (angl. digital fatigue), o mūsų dėmesys ir dabar yra nuolat blaškomas naujo turinio pranešimais ir pasiūlymais. Todėl įmonė, kviesdama į realios naudos nesukursiantį skaitmeninį renginį, rizikuoja patekti į „dėmesio prašytojų“, ne ekspertų kategoriją. „Kokius konkrečius žiūrovo veiksmus kitą dieną pagerins mano informacija?“ – turinio įvertinimas per šį filtrą padeda sudėlioti akcentus ir sutaupyti laiko ne tik žiūrovams, bet ir organizatoriams.
Renginių industrijoje jaučiasi ne tik antroji viruso, bet ir skaitmeninių renginių banga. Šiandien tai – vienintelė alternatyva gyviems renginiams, bet ilgainiui jie greičiausiai taps rinkodaros mikso dalimi. Tokių renginių vertė – ne tik sutaupyti kaštai ir neribojama renginio geografija, bet ir tvarumas. Jie tampa dar viena priemone įmonėms gilinti savo atsakingo verslo reputaciją. Tačiau ši sritis dar visiškai nauja, tad tikrąjį skaitmeninių renginių potencialą ir sėkmės modelius atrasime eksperimentuodami.