„Visuomeninio transliuotojo eteryje reklama draudžiama nuo 2015 m., tačiau politinė reklama yra teisėta, nes jos galimybę numato įstatyme įtvirtinta išimtis: LRT programose gali būti skleidžiama informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas. Toks reglamentavimas laikytinas teisės spraga, kadangi sukuriamos sąlygos, kurioms esant politinė reklama transliuojama atlygintinai ir visuomeniniam transliuotojui yra pelninga“, – sako A. Širinskienė.
Visuomeninio transliuotojo eteryje skleidžiama politinė reklama, jos nuomone, gali klaidinti LRT žiūrovus, klausytojus ar skaitytojus, sudarydama įspūdį, kad visuomeninis transliuotojas propaguoja vieną ar kitą politinę jėgą, kai tuo tarpu pati visuomeninio transliuotojo paskirtis skatina išlikti politiškai neutraliu.
„Antra vertus, visuomeninis transliuotojas gauna biudžeto lėšas savo veiklai vykdyti, dėl to jo galimybė uždirbti pelną iš rėmimo pranešimų iškreipia reklamos rinką, sukuria nelygiavertes konkuravimo sąlygas rinkos dalyviams ir gali būti vertinama kaip valstybės pagalba, kelianti abejonių dėl jos atitikimo Europos Sąjungos teisei. Rinkos dalyviai, žiniasklaidos priemones vienijančios asociacijos bei atskiros žiniasklaidos priemonės yra pateikusios savo kreipimąsi Seimui, atkreipdamos dėmesį į šias problemas“, – sako A. Širinskienė.
Be to, rėmimo pranešimai, anot jos, dėl savo pobūdžio yra sunkiai atribojami nuo reklamos, kurią įstatymas draudžia, ir dėl to rėmimo pranešimų transliavimas gali sudaryti prielaidas reklamos draudimo išvengimui, kai komercinė reklama iš esmės yra skleidžiama ją prilyginant rėmimo pranešimui.
Pagal A. Širinskienės siūlomą projektą, „reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale draudžiami, išskyrus atvejus, kai reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus LRT privalo transliuoti ar paskelbti LRT portale, vykdydama sutartinius įsipareigojimus dėl tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo“.
Įstatyme siūloma numatyti, kad „kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija – nemokamai viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą arba tokios veiklos iniciatyvas. Kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo nemokamai tvarką bei sąlygas nustato LRT Valdyba.“
Jei Seimas pritartų A. Širinskienės siūlymui, įstatyme būtų numatyta, kad „LRT radijo ir televizijos programos ir (ar) atskiros programos bei LRT portale skelbiamas turinys negali būti remiami Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai LRT vykdo sutartinius įsipareigojimus dėl tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo“.
Kaip ELTA jau skelbė, vienuolikos žiniasklaidos priemonių atstovai siūlo Kultūros ministerijai, Seimo Kultūros komitetui keletą sprendimo būdų, kad visiems žiniasklaidos rinkos žaidėjams būtų garantuotos lygiavertės sąlygos. Jų kreipimesi pažymima, kad Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) reforma yra pernelyg ilgai užsitęsusi, tad esminiai pokyčiai reikalauja aiškios politinės valios.
Siekdami užtikrinti lygiavertes sąlygas visiems rinkos žaidėjams ir įnešti aiškumo, kreipimosi autoriai siūlo suformuluoti LRT įstatymo nuostatą taip, kad neliktų erdvės reklamos interpretacijoms bei laikantis principo, jog komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT draudžiami.
Kreipimesi pažymima, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme esantis apibrėžimas dėl reklamos yra per platus ir sukuria galimybę LRT laisvai interpretuoti, kas gali būti „rėmimo pranešimu“. Todėl praktikoje matome atvejų, kai politinė prezidento rinkimų reklama priskiriama informacijai, kuria siekiama propaguoti „politikos iniciatyvas“.
„Remiantis 2019 metams patvirtintu valstybės biudžetu, LRT savo veiklai gavo asignavimų už beveik 39 mln. eurų. Tad iš valstybės biudžeto finansuojamas nacionalinis transliuotojas reklamos rinkoje toliau konkuruoja su privačias subjektais. Akivaizdu, kad esant tokiam nevienodam reguliavimui, LRT šioje rinkoje įgauna išskirtines sąlygas. Tad, siekiant žiniasklaidos sektoriuje užtikrinti sąžiningą konkurenciją, siūlome peržiūrėti šiuo metu galiojantį LRT reklamos reguliavimą“, – rašoma kreipimesi.
LRT įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad „Reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT radijo ir televizijos programose draudžiami [...]“. Įstatymo 7 straipsnis nustato, kad „LRT radijo ir televizijos programos ir (ar) atskiros programos negali būti remiamos Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus kultūros ir sporto renginius ir (ar) jų transliacijas, kuriais siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas“.
Žiniasklaidos atstovai atkreipia dėmesį, kad LRT įstatymo draudimas transliuoti reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus nėra taikoma LRT internetiniam portalui.
Kreipimąsi pasirašė asociacijos „Nacionalinė spauda“ pirmininkas Mindaugas Reinikis; Internetinės žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė; Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentas Gintaras Zdebskis; UAB „15min“ generalinis direktorius Ramūnas Šaučikovas; UAB „All Media Lithuania“ generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė; UAB „Delfi“ direktorius Vytautas Benokraitis; UAB „Kaimo žinios“ direktorė Ingrida Misiukevičienė; UAB „Lietuvos telegramų agentūra ELTA“ direktorė Gitana Markovičienė; UAB „Lietuvos rytas“ valdybos pirmininkė Rasa Karmazaitė; UAB „Savaitė“ direktorė Asta Jelinskienė; UAB „Verslo žinios“ generalinis direktorius Ugnius Jankauskas.
