„Užtenka“, – sakoma atvirame laiške Kinijos Liaudies Respublikai ir priduriama, kad „pasaulis nebegali pasyviai stebėti, kaip Kinija pamažu griauna spaudos laisvę Honkonge“.
Tame straipsnyje Norvegijos „Aftenposten“, Švedijos „Dagens Nyheter“, Suomijos „Helsingin Sanomat“ ir Danijos „Politiken“ vyriausieji redaktoriai pažadėjo „skirti mūsų laikraščiuose dar daugiau dėmesio bauginančiai įvykių raidai Honkonge“.
Birželį Honkongo demokratiją remiantis laikraštis „Apple Daily“ buvo priverstas užsidaryti, kai jo turtas buvo įšaldytas pagal Nacionalinio saugumo įstatymą, o kai kurie jo vadovai buvo areštuoti už straipsnius, kurie ten buvo skelbiami.
Nors pastaraisiais metais Honkongo lyderiai savo kalbose vis kartojo, kad laisvės ir toliau bus užtikrintos, tam tikrų politinių pažiūrų raiška yra nusikaltimas pagal drakonišką įstatymą ir gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
„Su vis didėjančiu susirūpinimu stebime, kaip mūsų profesija – laisva, nepriklausoma ir kritiška žurnalistika – yra kriminalizuojama“, – sakoma atvirame laiške.
Prieš uždarant „Apple Daily“, režimas perdavė „Radio Television Hong Kong“ valdžios institucijų kontrolei, o policijai suteikė naujų interneto cenzūros galių, rašoma bendrame redakciniame straipsnyje.
Šiaurės šalys, kurios reguliariai užima „Reporterių be sienų“ pasaulio spaudos laisvės reitingo pirmąsias vietas, pastaruoju metu turėjo keletą susirėmimų su Kinija.
Kinijos diplomatiniai santykiai su Norvegija buvo įšaldyti šešeriems metams po to, kai Nobelio komitetas – nepriklausomas nuo šalies vyriausybės – 2010 metais Taikos premiją skyrė įkalintam kinų disidentui velioniui Liu Xiaobo.
Taip pat buvo kilusi įtampa tarp Kinijos ir Švedijos dėl kinų ir švedų leidėjo Gui Minhai, šiuo metu Kinijoje atliekančio dešimties metų kalėjimo bausmę už „neteisėtą žvalgybos informacijos teikimą užsienyje“, likimo.
