Net dvi Finansų ministerijos įgyvendintos komunikacijos kampanijos – „Kiek“ ir „Lithuania – Global Fintech Hub” – pernai pelnė konkurso „PR Impact Awards“ apdovanojimus. Šiemet birželio 12-ąją finišuosiančiame konkurse „PR Impact Awards 2020“ ministerija ruošiasi pristatyti naujus komunikacijos projektus.

Viešojo sektoriaus stiprybė – kūrybiškumas

„Pagrindinis valstybinio sektoriaus privalumas dalyvaujant konkursuose yra tas, kad komunikacijos profesionalų viešajame sektoriuje rankos yra mažiau surištos kūrybine prasme, nes nėra užsakovo, kuris turi savo viziją, nėra produktų, kuriuos reikia parduoti. Valstybinio sektoriaus komunikacija yra susijusi su informacijos skleidimu ir visuomenės nuomonės keitimu. Abu atvejai reikalauja didelės sklaidos. Ir didelių biudžetų, kurių tiesiog nėra. Kai nėra pinigų, atsiranda daug kūrybiškumo. Čia yra mūsų stiprybė“, – dalinasi LR finansų ministerijos Komunikacijos skyriaus vadovė Kristina Malevskienė.

Komunikacijos projektų konkurso „PR Impact Awards“ viešojo sektoriaus kategorijai iš visų 14 kategorijų pernai pateikta daugiausiai paraiškų. Šiemet paraiškos priimamos iki gegužės 6 dienos. Finansų ministerijos komunikacijos vadovė sako, kad dalyvavimas geriausių projektų konkursuose ir sėkmė augina sparnus ir duoda daug patirties ir tobulėjimo patiems komunikacijos specialistams.

„Dalyvavimas konkurse turi dvi puses. Viena iš jų reikalauja profesionalaus požiūrio ir laiko. Žinutės formulavimas, mokėjimas savo idėją pristatyti, apginti, gebėjimas pažvelgti į savo darbą iš šalies, susipažinti su kontekstu – šis kelias rengiant paraiškas yra svarbus savo srities profesionalui ir jis toks pats kaip dirbančių verslo sektoriuje. Kita pusė – saldi. Pateikdami projektą komisijai tampame savo darbo stebėtojais ir imame didžiuotis tuo, ką nuveikėme. Su kolegomis prisimename visas projektų smulkmenas, pasakytus ir nutylėtus dalykus. Tai puiki motyvacija judėti pirmyn ir gera proga pasidžiaugti tuo, kas nuveikta“, – skatina K.Malevskienė.

Konkursai – laiptelis naujam žingsniui

Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) komunikacijos specialistė Irmina Šalčiūtė-Ričkienė sako, kad viena yra pačiam tikėti, kad jūsų įgyvendinta komunikacijos kampanija sėkminga ir prasminga. Visai kas kita, kai jūsų kampaniją pripažįsta nepriklausomi ekspertai, lygindami ją su kitomis. Tai – tarsi objektyvus įrodymas, todėl dalyviai įgauna daugiau pasitikėjimo, atsiranda ūpas imtis naujų darbų.

Vien 2019 metais I. Šalčiūtės-Ričkienės kuruota CPVA kampanija „Aš tavo kaimynas. Nerūšiuok manęs“, įgyvendinta kartu su agentūra „Idea prima“, pelnė tris apdovanojimus geriausių projektų konkursuose: Baltijos šalių komunikacijos konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards“ ji gavo geriausios integruotos komunikacijos kampanijos apdovanojimą, LOGIN 2019 - Metų vaizdo įrašo apdovanojimą, o Europos Komisijos konkurse pripažinta geriausia ES šalių 2018/2019 m. komunikacijos kampanija.

„Viešojo sektoriaus institucijos ir jų specialistai vis dar yra nuvertinami galvojant, kad mes negalime įgyvendinti kūrybiškų, drąsių projektų. Neretai ir patys save nuvertiname. Dalyvaujant geriausių komunikacijos projektų konkursuose man buvo labai gera matyti savo organizacijos pavadinimą šalia žinomų privataus sektoriaus tarptautinių įmonių. Atsiranda pasididžiavimo jausmas, kad mes, kaip viešojo sektoriaus organizacija, dirbame kokybiškai, siekiame aukštų standartų“, – pasakoja I.Šalčiūtė-Ričkienė.

Didina kampanijos efektyvumą ir įstaigos žinomumą

Viešojo sektoriaus įstaigoms ji ypač pataria dalyvauti geriausių komunikacijos projektų konkursuose, nes tai – galimybė papasakoti apie savo projektus, kurie yra iš tiesų reikalingi visuomenei, nes jais sprendžiamos tikros visuomenės problemos.

Be to, dalyvaujant konkursuoe, apie komunikacijos kampaniją sužino daugiau žmonių, taip dar labiau padidėja jos efektyvumas. CPVA atstovė tvirtina, kad po kampanijos „AŠ tavo kaimynas. Nerūšiuok manęs“ sėkmės geriausių projektų konkursuose smarkiai išaugo ir pačios institucijos žinomumas.

„Kuo daugiau konkursuose dalyvaus viešojo sektoriaus organizacijų, tuo bus didesnė konkurencija, kuri irgi skatina pasitempti. Mainydamiesi patirtimi vieni iš kitų galime daug ko pasimokyti ir sugalvoti naujų idėjų. Reikia parodyti, kad viešojo sektoriaus komunikatoriai yra profesionalūs, drąsūs, norintys ir galintys eksperimentuoti“, – požiūrį skatina keisti I. Šalčiūtė-Ričkienė.

Viešojo sektoriaus komunikacija: pasiraitokite rankoves

Pasak K. Malevskienės, komunikacija valstybės tarnybose palyginus neseniai tapo prioritetine sritimi.

„Pasikeitus požiūriui, pradėjo keistis ir tarnautojų kontingentas. Daugelis komunikacijos ekspertų, kaip ir aš pati, turinčių ilgametės patirties versle, susidomėjo viešuoju sektoriumi kaip vieta, kur galima pasiraitoti rankoves. Taip po truputį komunikacijos skyriai profesionalėja ir modernėja, keičiasi darbo etika, taigi ir komunikacija“, – pasakoja Finansų ministerijos Komunikacijos skyriaus vadovė.

Anot K. Malevskienės, komunikacijos ekspertai taiko verslo modelius viešajame sektoriuje, tad kalbant apie didelių kampanijų įgyvendinimą, tai iš pagrindų judina visą sistemą, nes drauge su virsmais komunikacijos skyriuose dreba žemė ir viešųjų pirkimų, teisės bei kituose departamentuose.

Finansų ministerijos komanda

„Prie senų, inertiškų tvarkų pripratusi sistema, žinoma, nori priešintis naujovėms, tačiau visi supranta, kad reikia judėti į priekį ir vis ramiau priima žaidimų taisykles, kurias diktuoja komunikacijos skyriai. Tačiau čia būtina akcentuoti, kad iniciatyvos, ateinančios iš komunikacijos, dažnai turi būti iki galo sukramtytos, surašytos ir visų palaimintos. „Know how“ kaip pasiruošti sėkmingam komunikacijos kampanijos pirkimui viešajame sektoriuje kol kas nėra. Todėl šiandien komunikatoriai turi tapti ir viešųjų pirkimų specialistais, ir teisininkais, grimzti ne tik į kūrybinių agentūrų darbo, bet ir į media planavimo subtilybes“, – dalinasi K. Malevskienė.

Šį laikotarpį viešajame sektoriuje ji vadina „kapitalinio perėjimo“, kai jau veikia bendrosios gerosios komunikacijos taisyklės, tačiau dar yra daug darbo biurokratiniuose koridoriuose, vidinėje komunikacijoje – čia taip pat kryptingai judama į priekį.