Už įstatymo pataisas balsavo 89, prieš 2, susilaikė 35 Seimo nariai.
Įstatymo projektu norima keisti šią įstatymo nuostatą: „LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro už praeitų metų faktiškai gautų 1 proc. pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 1,3 proc. iš akcizo pajamų. LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už 2019 m. skirtus asignavimus.“
Galiojančiame įstatyme norima pakeisti vieną žodį – vietoje „už praeitų“ (su tarpeliu) įtvirtinti „užpraeitų“ (be tarpelio). 2021 m. LRT biudžetas yra apskaičiuotas pagal 2019 m. surinkto gyventojų pajamų mokesčio, akcizų dalį ir sudaro 53,8 mln. eurų.
Jeigu 2022 m. visuomeninio transliuotojo biudžetas būtų skaičiuojamas pagal 2020 metais surinktus mokesčius, palyginti su šiemetiniu, jis išaugtų 1,6 mln. eurų ir siektų 55,4 mln. eurų.
Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, įvardindamas, kad pokyčiai reikalingi dėl įsivėlusios redakcinės klaidos, pabrėžė, kad nepakeitus įstatymo būtų neįmanoma apskaičiuoti LRT biudžeto, nes laiku nebūtų gauti faktiniai biudžeto duomenys.
M. Majauskas, raginęs balsuoti už šias pataisas, atkreipė dėmesį, kad dėl šios situacijos buvo kalbėtasi ir su LRT, ir su kitų rinkos dalyvių atstovais. Jis pastebėjo, kad diskusijų metu buvo aptarta ir tai, kad LRT biudžetas yra apie 50 mln. eurų, kai kitų didžiųjų žiniasklaidos priemonių kartu sudėjus – apie 60 mln. eurų, tad, pasak jo, įvairūs duomenys rodo, kad nacionalinio transliuotojo vaidmuo Lietuvoje yra reikšmingai didesnis nei kitose valstybėse. „Ar tai blogai, galime diskutuoti, bet ta diskusija nėra dalis šito projekto“, – sakė jis.
