Kultūros komiteto išvadą, pagal kurią parengtas įstatymo pakeitimo projektas, pristatė šio komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, pasak kurio, šiai išvadai komitete buvo pritarta bendru sutarimu.
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulik teigė, kad jų komitete buvo svarstyta pirmoji redakcija, kuriai jie negalėjo pritarti dėl to, kad joje nebuvo užtikrintas LRT nepriklausomumas nuo valdžios institucijų ir verslo struktūrų, o planuojama įvesti ombudsmeno pareigybė ir valdyba būtų tik apsunkinusi LRT valdymo modelį.
„Atsižvelgiant į esmines vyriausybės, Seimo kanceliarijos teisės departamento, NVO organizacijų, kitų institucijų pastabas dėl projekto nuostatų, konstatuojame, kad pirmai redakcijai negalime pritarti. Siekdami žiūrėti į ateitį, kadangi gavome patikinimą, kad bus antra redakcija, kurią šiandien turėtume svarstyti, bendru sutarimu atmetėme pirmą redakciją, siūlydami kultūros komitetui atsižvelgiant į visus siūlymus kurti darbo grupę ir teikti antrą redakciją“, - sakė jis, pridurdamas, kad ŽTK neturėjo pasiūlymo ar įpareigojimo svarstyti antros redakcijos.
Seimo narys, Lietuvos socialdemokratų frakcijos narys Antanas Vinkus komentuodamas naują įstatymo pakeitimo redakciją teigė norintis tikėti, kad dabar siūlomas valdymo modelis pažangesnis, tobulesnis ir skaidresnis.
„Ilgas kelios iki šios dienos, daug diskusijų ir dėl pirmo, ir dėl antro varianto. Kalbėta, kad priimtas LRT veiklos įstatymas paruoštas gana seniai, kad dabartiniu metu LRT valdoma tarybos iš 12 asmenų, iš kurių 8 tiesiogiai politikų deleguojami asmenys. Tarybos nariams nėra taikomi nei kvalifikaciniai reikalavimai, nei nepriekaištingos reputacijos kriterijai. Įstatymiškai nėra reglamentuota LRT portalo veikla, jame skirtingai nuo kitų medijų iki šiol leidžiama reklama, ko pasekoje suponuojamos skirtingos sąlygos finansiniam veiklos pagrindui.
Be to, kompetentingos institucijos LRT rasdavo įvairių pažeidimų. Teikiamu šiuo antruoju projektu yra siekiama atnaujinti LRT valdymo modelį, sudarant kolegialų valdymo organą, valdybą –tai sudarys galimybę LRT valdyme dalyvauti vadybos, teisės bei ekonomikos žinių turintiems ekspertams. Taip pat siekiama didinti nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą nuo politikų, jo atvirumą bei atskaitomybę visuomenei. Užtikrinti pastovų išorinį auditavimą, taip pat reglamentuoti LRT portalo veiklą, valdybos nariams numatoma periodiška rotacija ir ribotas kadencijų skaičius“, – kalbėjo A. Vinkus.
Seimo narys, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Mykolas Majauskas sakė, kad, jo nuomone, dabartinis projektas nėra labai pavojingas, bet svarstė, kaip jis atrodys priėmimo stadijoje.
„Matėme ne vieną bandymą valdančiųjų sumenkinti nacionalinį transliuotoją, matėme antikonstitucines komisijas, įvairiausius tyrimus, netgi su realybe prasilenkiančius viešus pareiškimus. Šiandien girdėjome valdančiųjų pareiškimą, kad siekiama išlaisvinti LRT (taip kalbėjo Petras Gražulis – red. pastaba). Esu matęs užrašymą darbas išlaisvina, liūdnai baigėsi. Konservatyvus požiūris sako, nelaužykime, kas nesugedo. Siūlau šiandien palikti politikams nekišti nagų prie žiniasklaidos ir palikti pagaliau nacionalinį transliuotoją ramybėje, turime tikrai daug svarbesnių reikalų šiandieną“, – sakė jis.
Įvesti pakeitimai po naujos redakcijos
Naujoje įstatymo redakcijoje nebeliko ankstesnių „valstiečių“ siūlymų įsteigti naują LRT valdymo organą – valdybą, pakeisti visuomeninio transliuotojo tarybos sudarymo tvarkymą.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas „valstietis“ Ramūnas Karbauskis anksčiau yra sakęs, kad priėmus naują LRT įstatymo redakciją mažėtų įstaigos generalinio direktoriaus galios ir didėtų tarybos įtaka.
Nors LRT tarybos formavimo principas lieka toks pats, kaip dabar galiojantis, jai siūloma suteikti funkciją steigti nuolatinius Audito ir rizikos valdymo, Pirkimų ir investicijų politikos, Turinio ir kitus komitetus, darbo grupes, skirti jų pirmininkus, tvirtinti narius, nustatyti jų darbo reglamentus.
Taip pat numatomi reikalavimai LRT tarybos nariams būti nepriekaištingos reputacijos, turėti aukštąjį išsilavinimą, penkerių metų darbo patirties. Partijai priklausantys LRT tarybos nariai privalėtų stabdyti narystę.
Naujoje redakcijoje siūloma dar viena naujovė – LRT etikos pareigūnas. Jis prižiūrėtų, kaip nacionalinio transliuotojo žurnalistai, laidų kūrėjai laikosi etikos kodekso reikalavimų, nagrinėtų skundus.
Šį pareigūną konkurso būdu penkerių metų kadencijai atrinktų taryba.
Įstatymu taip pat būtų reglamentuota šiuo metu veikiančios, bet įstatyme neapibrėžtos LRT interneto svetainės veikla.
Anot projekto, LRT būtų draudžiama reklama, politinė reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai ar kitoks panašaus pobūdžio viešosios informacijos rengimas bei skleidimas, išskyrus rėmimo atvejus.
Be to, būtų leidžiama ir kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija už atlygį.
Nauja LRT įstatymo redakcija pradėta rengti atlikus parlamentinį tyrimą dėl nacionalinio transliuotojo ūkinės, finansinės veiklos.
Pirminės „valstiečių“ pataisos siūlė, kad naujai steigiama LRT valdyba būtų atsakinga už visos institucijos valdymą, struktūros planavimą, ūkinę veiklą, sutarčių, jei sandorio suma yra didesnė kaip 29 tūkst. eurų, sudarymą. Valdyba taip pat turėjo prižiūrėti LRT generalinio direktoriaus veiklą, siūlyti atšaukti jo sprendimus, jei šie prieštarautų įstatymams, LRT tarybos sprendimams. Buvo numatyta, kad tarybos ir valdybos sprendimai LRT būtų privalomi.