Grupė Rusijos parlamento narių ketvirtadienį pateikė įstatymo projektą, numatantį sankcijas interneto platformoms, ribojančioms prieigą prie Rusijos žiniasklaidos kanalų ir „laisvės gauti informaciją rusų kalba“ pažeidimų.

Projekto iniciatoriai siūlo numatyti sankcijas „informacinių išteklių valdytojui, atsakingam už pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių bei Rusijos Federacijos piliečių teisių ir laisvių pažeidimus“.

Teisės akto projekte nurodoma, kad Rusijos generalinis prokuroras gali suteikti tokį statusą interneto platformoms, pasikonsultavęs su Užsienio reikalų ministerija. Pagrindas tokiam žingsniui galėtų būti „diskriminacija Rusijos masinės informacijos priemonių medžiagos atžvilgiu“, jeigu kuri nors interneto platforma riboja prieigą prie „visuomenei svarbios informacijos dėl tautybės, kalbos arba sankcijų Rusijos ir jos piliečiams įvedimo“.

Ryšių ir žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ galėtų įpareigoti interneto ryšio tiekėjus riboti arba visiškai blokuoti prieigą prie tokių platformų.

Įstatymo projekte numatomos priemonės potencialiai galėtų būti nukreiptos prieš Vakarų šalyse populiarius socialinius tinklus. Projekto autoriai aiškinamajame laiške pažymi, kad tarp platformų, kurios 2020 metais blokavo Rusijos žiniasklaidos priemonių skelbtą informaciją, buvo „Twitter“, „Facebook“ ir „Youtube“.

„Nuo 2020 metų balandžio Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos fiksuoja iš masinio informavimo priemonių redakcijų gaunamus skundus apie jų paskyrų cenzūros atvejus užsienio interneto platformose „Twitter“, „Facebook“ ir „Youtube“, – sakoma dokumente.

„Užsienio agentai“

Ankstesnę dieną Rusijos Valstybės Dūmai buvo pateiktas kitas kontroversiškas įstatymo projektas, kuriuo numatoma, kad šalyje dirbantiems užsienio žurnalistams gali būti pritaikytas „užsienio agentų“ statusas.

Projekte numatoma, kad į „užsienio agentų funkcijas atliekančių fizinių asmenų sąrašą“ galėtų būti įtraukiami reporteriai, kurių darbas „nesuderinamas su profesine žurnalisto veikla“.

Pagrindu tokiam žingsniui galėtų būti laikoma politinė veikla, tarnaujanti „kitos valstybės, jos valstybinių institucinių, tarptautinės ar kitokios užsienio organizacijos, užsienio piliečių arba asmenų be pilietybės interesams“.

Tokia veikla užsiimantys asmenys, gaunantys iš užsienio ar Rusijoje jau registruotų užsienio agentų finansinę ar kitokią pagalbą, privalo registruotis užsienio agentų sąraše, nurodoma įstatymo projekte.

Tokia taisyklė nebūtų taikoma kitų užsienio diplomatinių tarnybų, valstybinių institucijų ir tarptautinių organizacijų darbuotojams, esantiems Rusijoje oficialiu kvietimu.

Į užsienio agentų sąrašą įtraukti fiziniai asmenys privalėtų ne rečiau kaip kartą per pusmetį teikti ataskaitą apie savo veiklą, įskaitant duomenis apie lėšų, gautų iš užsienio arba užsienio agentų, naudojimą.

Be to, tokie asmenys privalėtų deklaruoti savo statusą kreipdamiesi į valstybines institucijas arba švietimo organizacijas. Be to, asmenys turėtų nurodyti esantys užsienio agentai skelbdami savo sukurtą turinį žiniasklaidos priemonėse.

BNS