Dizaino agentūra „Critical“, siekdama parodyti, kaip dizainas gali prisidėti sprendžiant svarbias visuomenės problemas, skelbia pradedanti naują nemokamą kursų „Critical Sandbox“ sezoną, kuriame studentai kurs darbus socialines problemas sprendžiančioms organizacijoms. Vienas iš esminių šių kursų akcentų – požiūris į aplinkos tvarumą.

Pirmuosius tokius kursus „Critical“ organizavo šių metų pavasarį. Praėjusiame „Critical Sandbox“ sezone dalyvavo šeši studentai, kurie dirbo ties šešių socialines problemas sprendžiančių organizacijų, iniciatyvų iššūkių sprendimais. Projekto finišą pasiekė keturi rezultatai. Tai vizualinio identiteto atnaujinimas beglobių gyvūnų gerovės ir globos organizacijai „Vyšnių sodas“, nauji vizualiniai identitetai Savižudybių prevencijos mokytojų asociacijai, senatvę bandančiai reabilituoti iniciatyvai „Žilaplaukiai likę šviesūs“ ir dėvėtos tekstilės panaudojimo problemą sprendžiančiam projektui „SocialReTEX“, kuris projekto eigoje identifikavus poreikį pakeitė pavadinimą į „TexTale“.

Pasak agentūros atstovo Jono Liugailos, „Critical Sandbox“ pažadas nesikeičia. „Tęsiame atrastą dizaino poreikio realizavimo, kvalifikacijos kėlimo ir dizaino edukacijos integravimo būdą. Situaciją būtų galima apibūdinti net ne „win, win“ terminu, kuris apibūdina dviems pusėms naudingą sprendimą, o „win, win, win“ terminu, nes šiuo atveju į procesą ir iš jo sekančius skirtingus, kiekvienai pusei naudingus rezultatus, įsitraukusios trys pusės“, - pasakojo jis.

Šis projektas, kaip vienas inovatyvių tvarumo dizaino edukacijoje pavyzdžių, 2019 m. vasario pabaigoje bus pristatomas kongrese „Paris Design Summit 2019 / World Sustainable Design Framework“. Jį iš daugelio pretedentų atrinko kongreso mokslinis ir profesinis komitetas. Šis kongresas išimtinai skirtas tvarumo tematikai. Jo tikslas prisidėti prie praktinės tvaraus dizaino sistemos sukūrimo, tad „Critical Sandbox“ projektas atrinktas kaip vienas iš praktinių pavyzdžių.

Tad kaip dizainas gali prisidėti prie tvaresnio visuomenės požiūrio į aplinką? J. Liugaila teigia, kad atsižvelgiant į tai, kokią poziciją tarp problemos ir jos sprendimo užima dizaineris ir kokią įtaką bei sklaidą turi šie sprendimai, atsakomybė šiai pozicijai tenka nemaža.

„Juk dizaineris turi įsiklausyti į vartotoją, pažinti jo poreikius ir motyvus, ką vėliau panaudoja paslaugų ar produktų kūrimo, tobulinimo ir komunikavimo tikslams. Situacijos nepalengvina ir tai, kad paisyti reikia ne tik verslo interesų, nes pastarieji dažnu atveju yra sprendimų kūrimo užsakovai, bet ir tų pačių vartotojų gyvenimo kokybės gerinimo, tvaraus santykio su aplinka užtikrinimo motyvų, kas nebūtinai būna tiesioginė užsakymo intencija“, – kalba jis.

„Labai norėtųsi idealizuoti dizainerius, tačiau kuriami sprendimai labai priklauso nuo kiekvieno jų asmeninių vertybių. Bet, kad ir kaip bebūtų, šioje pozicijoje atsidūrę specialistai yra savotiški situacijos įkaitai, nes turi atsižvelgti į augančias tendencijas, kurias vartotojai tikisi rasti, atpažinti produktų ir paslaugų kontekstuose. Belieka pasidžiaugti, kad šiuo metu auga išties (su)gyvenimo kokybę gerinančios tendencijos. Tarkim aktyvaus, sveiko gyvenimo būdo ar ją besivejanti tvarumo, atsakingumo tendencijos. Ekologiška, bet į plastikinę dėžutę įdėta ir plastike įvakuumuota daržovė parduotuvėje yra puikus įrodymas, kad minėtos tendencijos dar nelygiavertės“, – komentuoja J. Liugaila.

Pasak J. Liugailos, tvarumo tendencija tampa vis labiau juntama ir matoma. „Net žmonių statuso įrodymo atributai kinta. Jei anksčiau tai buvo prabangūs automobiliai, egzotinės kelionių kryptys, dabar vertinami asmeninių veiksmų, gyvenimo būdo, priimamų sprendimų sąmoningumas, atsakingumas, tvarumas“, – vardina jis.

Kartais būtent tai, kad tvarūs, ekologiški produktai yra brangesni už įprastus, dalį žmonių atbaido nuo jų vartojimo. „Labai neretai tvarumas, ekologiškumas siejami su brangumu. Ir čia yra tiesos. Kaip pavyzdį paimkime spaudos sritį. Joje kol kas nemaža dalis aplinką tausojančių medžiagų kainuoja brangiau nei įprastos medžiagos, dėl šios priežasties aplinką tausojantys produktai yra brangesni, o tai stabdo jų ekspansiją. Bet yra kita tvarumo organizavimo pusė, kur didžiausias efektas pasiekiamas ne naudojamų medžiagų, o sprendimų dėka. Būtent čia ir atsiranda erdvė dizaino potencialui sužibėti, kuomet reikia kapstytis iki problemų priežasčių ir sukurti alternatyvius, tvarius jų sprendimo būdus. Čia vienas svarbesnių įrankių – kritinis mąstymas“, – dėsto J. Liugaila.

„Gyvename dilemos laikais. Didėjantis vartojimas prisideda prie ekonominės gerovės, bet tuo pačiu suprantame, kad laikais, kuomet vartoti nebuvo ką, aplinka kentėjo gerokai mažiau. Ką ir kaip turėtumėme kurti, gaminti, kad tvari būtų ir ekonomika, ir santykis su aplinka?“, – kelia klausimą jis.

Pasak J. Liugailos, vienas tvarių, bent jau kaip jie patys jį identifikuoja, produktų pavyzdžių – „Critical Sandbox projektas“, kuriame integruoti trys komponentai – dizaino poreikio realizavimas, kvalifikacijos kėlimas ir dizaino edukacija.

„Šių kursų rezultatų gyvavimas tiesiogiai priklauso nuo organizacijų gyvybingumo. O tai priklauso nuo organizacijos raidos etapo. Toms organizacijoms, kurios į projektą atkeliavo inkubacinės stadijos, kursų metu sukurti identitetai tapo pirmuoju apčiuopiamu, tapatybę formuojančiu ir veikti motyvuojančiu rezultatu. Šių sprendimų viešoje erdvėje gali tekti palaukti. Tuo tarpu kursų nauda pasinaudojusios savo veikloje jau įsibėgėjusios organizacijos rezultatais naudojasi iš kart. Vienas pavyzdžių – dėvėtos tekstilės panaudojimo problemą sprendžiantis projektas „Textale“, kuris naujuoju pavadinimu ir logotipu ženklina patalpas, naujus produktus, viešos erdvės žinutes ir t.t.“, – pasakoja J. Liugaila.

Daugiau informacijos apie kursus čia.

M360