Dėl estetikos. Skandinaviškas minimalizmas. Nežiūrint kai kurių trūkumų, mano galva ženklas miestui ir turistų iš Skandinavijos pritraukimui tinka. Bet – kuo minimalistiškesnis ženklas, tuo sunkiau rasti originalų sprendimą (pasaulyje sukurti milijonai logotipų – prisiminkime Tokijo 2020 Olimpinių žaidynių logotipo istoriją). Šriftas – aš prieš nemokamų šriftų naudojimą komerciniuose projektuose.
Dėl plagijavimo – ne, ne plagiatas. „Google Images“ nieko panašaus nepateikia. Neįsivaizduoju, kokiu reikia būti „savižudžiu“ (reputacijos prasme), kad taip diskredituotim svarbų projektą – tuo tiekėjo gyvavimas rinkoje ir baigtųsi. D.Stuokos ženklas užsakovo neturi, o „Google Images“ abiejų ženklų nesutapatina. Tuomet originalumas sprendžiamas kitame etape – Valstybiniame patentų biure. Trukmė – pusmetis.
Dėl kainos – ne, ne per brangu (suprantama, kainą turėtų nustatyti rinka, t.y. kuo daugiau tiekėjų, o ne vieno vienintelio dalyvio sąmata). Dizainas yra intelektinis produktas ir turi kainuoti atitinkamai. Kaina priklauso nuo projekto svarbos ir tarptautiškumo, o ne nuo jo estetikos – turgaus prekiautojo logotipo vertė viena, vien, pavyzdžiui, Vilniuje veikiančios kompanijos – antra, visoje Lietuvoje veikiančios – trečia, tarptautinėje rinkoje veikiančios – ketvirta. Klaipėda priklauso ketvirtai kategorijai, nes ji komunikuos ir užsienyje. Problema ta, kad Lietuvoje protinis darbas nevertinamas.
Pirkimo procedūra – ne, neskaidri. Žongliravimas prielaida „kūrimas paveldo teise“ kvepia...na visiems aišku kuo. O be to – ką „Alora“ turėjo bendro su 2005 m. kurtu logotipu?
Tiekėjo pasirinkimas – ne, neskaidrus. „Alora“ užsiima RsV, o ne ženklodara, nėra plačiai žinoma ir dirba Vilniuje. Gauti informacijos apie ją internete neįmanoma, todėl jos – kaip vienintelio tiekėjo pasirinkimas niekuo nepateisinamas. Be to, tos skolos „Sodrai“...
Fotografijų prezentacijoje „vogimas“:
Požiūris A.
Svetainėje prie prezentacijos buvo parašyta „Darbinė versija“ (tik nesuprantama, kodėl administracija viešino darbinę versiją?), o darbinėse versijose plačiai naudojamos fotografijos su vandenženkliais – kol nežinai, ar užsakovas projektą patvirtins, fotografijų neperki. Tam fotografijos su vandenženkliais ir skirtos. Todėl, neįsigilinus į esmę, nereikėtų klijuoti etikečių.
Požiūris B – kokių galų naudoti (pirkti) iš „Shutterstock“ Klaipėdos fotografijas, kai gyveni Lietuvoje ir pats gali ką reikia nufotografuoti (ar paprašyti, kad nufotografuotų)? Ypač darbinei prezentacijos versijai. Ar tikrai bus brangiau (ypač žinant, kad biudžetas tiekėjo nevaržė)? Tinginystė ar šykštumas?
Konsultanto iš šalies pasirinkimas – kokių galų pirkti paslaugą iš „Aloros“, kuri pati neturi reikalingų specialistų?
Mano prielaida – liberalų valdoma Savivaldybė pasirinko sėkmingo Vilniaus brendo projekto kūrimo autorių/-us ir sugalvojo tai apiforminti per „Alorą“.
Logotipo sureikšminimas – logotipas labai retai kur būna naudojamas VIENAS – tai „parašas“, kuris lydi REKLAMĄ. Būtent reklama (video, spausdintinė ir pan.) kurs (arba ne) miesto patrauklumą ir reputaciją. O ne logotipas.
Ir pabaigai – jei tokias bangas sukeltų visi abejotini („Sodros“ logotipo atnaujinimo, VMĮ, LRV logotipų kūrimo, Kretingos riboženklių, Policijos automobilių dizaino ir pan.) projektai, rinka būtų skaidresnė.
Komentaras skelbtas tinklaraštyje „Dizainologija“.