Štai keli įdomiausi bei labiausiai paplitę mitai apie ryšius su visuomene ir paaiškinimas, kodėl jie vis tik dažniausiai nėra teisingi.
Mitas Nr. 1: Piarščikai „kuria netikras žinias“. Komunikacijos specialistai sugeba taip pateikti paprastą žinutę, kad ji būtų įdomi naujiena. Jie sugeba atrasti tai, ko nepastebi kiti ir tai išryškinti. Tačiau netikrų žinių etiški ryšių su visuomene specialistai nekuria ir neskleidžia.
Pirmiausia, skleisti melagingas žinias ar netikrus faktus yra neteisėta. Antra, net jei ir kalbėtume apie tai, ko nėra – gautume tik trumpalaikį efektą.
Čia verta prisiminti alegoriją su beždžione: galime aprengti ją gražiais rūbais ir paslėpti, kad ji yra gyvūnas, bet tik numeskite jai bananą – ji šoks prie jo atskleisdama visą savo beždžionišką prigimtį.
Taip atsitiktų ir su neteisingomis žiniomis ar tiesos nuslėpimu – anksčiau ar vėliau jos ne tik išlenda, bet ir pridaro dar daugiau bėdos bei sukelia krizinę situaciją. Arba padaro jus viso pasaulio pajuokos objektu. Sakote, Solsberyje lankėsi du turistai iš Rusijos, domėjosi įspūdinga bažnyčios smaile? Ar tikrai!?
Mitas Nr. 2: Piarščikai „stengiasi pareklamuoti ką nors“. Ryšiai su visuomene neretai painiojami su reklama. Žinoma, kuo toliau, tuo labiau ribos tarp visų komunikacijos formų išsitrina ir visi pradeda „daryti viską“ – reklamos agentūros rašo pranešimus žiniasklaidai ir dirba su nuomonių lyderiais, o ryšių su visuomene agentūros užsakinėja reklaminius skydelius, kuria filmukus ir administruoja socialinius tinklus.
Visgi esminis skirtumas tarp šių dviejų sričių yra tas, kad piaras nėra tiesioginė reklama. Ne veltui juokaujama, kad reklama yra sakymas, kad esi geras, o viešieji ryšiai – kai kas nors kitas tai pasako apie tave. Arba taip pagalvoja. Štai dėl ko mes dirbame.
Mitas Nr. 3: Piarščikai „renka informaciją apie rinkėjus ir daro jiems įtaką“. Ne paslaptis, kad kol politikas „neprisidirba“, daugelis rinkėjų apie jį žino nedaug. Ypač, jei jis pašonėje neturi profesionalaus ryšių su visuomene specialisto (ne, Seimo nario padėjėja/s nėra tas pats).
Dažniausiai tokiais atvejais viena politiko klaida nuskamba garsiai ir tuomet jau net ir geram piarščikui nelengva jam ar jai padėti. Profesionalus komunikacijos specialistas labai reikalingas politikui, nes padeda pranešti apie jo/jos politines idėjas ir veiklą, o reguliarus informavimas didina skaidrumą ir patikimumą. Nors paprastai politikai piarščikams skambina prieš rinkimus ir kai įvyksta krizė. Dar jie mėgsta oponentams sakyti: „Tai tebuvo šio politiko viešieji ryšiai arba piaras“.
Ryšių su visuomene specialistai informacijos apie rinkėjus nepajėgtų fiziškai surinkti. Dažniausiai jie remiasi socialinių tyrimų ir apklausų duomenimis – kas už ką ir kodėl balsuoja. Vis tik geras piarščikas visada atras progų pasikalbėti su rinkėjais. Ne, ne tam, kad padarytų jiems įtaką, – tam, kad suprastų jų kalbėjimo toną, žodyną ir aktualias problemas. Ir vėliau jiems suprantama kalba galėtų papasakoti apie siūlomus problemų sprendimo būdus.
Mitas Nr. 4: Piarščikai stengiasi „kuo labiau išgirti tai, ko nėra, ir parduoti tai, ko nėra“. Ryšių su visuomene tikslas beveik niekada nėra tiesioginis pardavimas ir komunikacijos rezultatus matuoti pardavimais taip pat nebūtų visiškai tikslu. Dažniausi tikslai, kurių siekia piarščikai, yra kurti reputaciją, didinti įmonės, organizacijos ar prekės ženklo žinomumą, pranešti apie įvykius, naujienas, kurtis renginius ar priemones, skirtas bendrauti su klientais, žurnalistais, partneriais ar iškelti klausimus, kurie šiuo metu aktualūs visuomenei.
Pavyzdžiui, jei mūsų klientas būtų naujo muilo gamintojas, ir mes norėtume, kad žmonės sužinotų apie šį gaminį bei vertintų jų palankiai, greičiausiai, imtumės šių klasikinių veiksmų: pasidalintume patirtimi ir patarimais, kuriuos šio muilo gamintojas sukaupė rankų higienos tema, nes praktiškai ilgai ir sunkiai dirbo, tyrė muilo savybes bei poveikį. Mes padėtume jo sukaupta ekspertize pasidalinti su daugeliu žmonių, ką iki šiol jis papasakodavo tik savo draugams.
Jei specialistai sakytų, kad lietuviai per mažai plauna rankas, šią problemą taip pat iškelsime, kalbėsime apie grėsmes, kylančias dėl netinkamos higienos, aiškinsime, kaip ir kodėl reikia plauti rankas ir kokią svarbą čia atlieka muilas. Vis tik tai turės būti tikras muilas, ir jis tikrai turės gerai atlikti savo funkciją, nes tikras piarščikas prieš imdamasis darbo tai išbandys.
Tam tikra prasme ne mitas Nr. 5: Piarščikai „ruošia sceną teatre“. Mus pralinksmino praeivio atsakymas apie tai, kad piarščikų darbas – ruošti sceną teatre. Tai iš dalies galėtų būti ryšių su visuomene darbo alegorija. Žinoma, tiesiogine prasme scenų teatre neruošiame, tačiau jei viešąją erdvę laikysime scena, o mūsų gyvenimą – teatru, tuomet išties: kartais mes prisidedame prie scenos paruošimo, kartais padedame pasiruošti aktoriams, kartais rašome pjesės tekstą ir padedame sukurti žiūrovams neišdildomą įspūdį.
Buvo ir tokių praeivių, kurie sakė, kad piarščikai dirba tam, kad Lietuvoje būtų geriau gyventi. Taip – mes tikrai stengiamės!