Nesutaria, ar galėjo naudotis scenarijumi
Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ kūrybinei agentūrai „Autoriai“, laimėjusiai jų įvaizdžio konkursą, patikėjo sukurti televizijos klipą naujai jų įvaizdžio kampanijai „Įdomiau tik gyvenimas“. Kaip įvykiai klostėsi po to – versijos skiriasi.
Pasak režisieriaus Vytauto Chlebinsko, jis kūrybinės agentūros „Autoriai“ kvietimu dalyvavo konkurse dėl reklamos video klipo klientui „Telia“ kūrimo. V. Chlebinskas teigia, kad kaip užduotis konkursui režisieriui buvo pateikta būsimo scenarijaus koncepcija (angl. brief). V. Chlebinskas teigia, kad pirminis agentūros scenarijus klientui nepatiko ir jis šios užduoties (briefo) pagrindu sukūrė detalų scenarijų video klipo kūrimui. Pasak V. Chlebinsko, jis dalyvavo konkurse su sąlyga, kad pagal parašytą scenarijų video klipą režisuos pats, o nelaimėjus konkurso – gaus atlygį už dalyvavimą jame.
Išaiškėjus, jog agentūra laimėjo konkursą, tačiau režisavimo užsakymo V. Chlebinskas negaus (klipą režisavo švedas, režisierius Jakobas Strömas), jis teigia pranešęs konkurso organizatoriams apie atsisakymą leisti naudoti savo kūrinį gaminant video klipą, ir pateikęs agentūrai sąskaitą už scenarijaus kūrimo veiklą, joje nurodydamas „Telia / Įdomiau tik gyvenimas“ scenarijaus gamyba, be teisės V. Chlebinsko kūrybinių idėjų ir sprendimų panaudoti kitam režisieriui.
„Jie neturi iš manęs sutikimo: aš savo darbą padariau, bet jie tą mano sprendimą pasisavino. Po to aš griežtai pasakiau, kad negalima naudoti nieko. „Autoriai“ pasakė, kad niekas nebus naudojama, kad kitas režisierius kurs grynai pagal savo viziją, ir matome, kad beveik pusė klipo yra nufilmuota pagal mano scenarijų: 30 sekundžių mano naudojama, 40 sekundžių pakeista“, – pasakoja V. Chlebinskas.
Jis pripažįsta, kad rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, bet sako, kad buvo aiškus žodinis susitarimas ir visų sąlygų aptarimas prieš pradedant darbus. Taip pat jo pozicija buvo aiškiai išsakyta ir elektroniniuose laiškuose keletą kartų proceso metu.
Kūrybinė agentūra „Autoriai“ jaučiasi neteisingai kaltinami, nes, pasak jų, įvykiai klostėsi kitaip. Agentūra teigia, kad „Autoriai“ laimėjo „Telia“ įvaizdžio konkursą šių metų balandį, o vėliau V. Chlebinskas buvo pasitelktas tobulinti „Autorių“ scenarijų kartu su „Autorių“ komanda ir dar keletu scenaristų. Pasak agentūros, V. Chlebinskui buvo aiškiai komunikuojama, kad gali būti, jog ne jis režisuos klipą pagal „Autorių“ ir kitų asmenų, įskaitant V. Chlebinską, kurtą klipo scenarijų.
„Už atliktus darbus – įnašą į „Autorių“ scenarijų su V. Chlebinsku buvo atsiskaityta, jis taip pat nurodytas ir klipą kūrusių asmenų sąraše. Kūrybinės agentūros įsitikinimu, ji turi visas teises naudoti V. Chlebinsko indėlį į klipą, kurtą visų šio kūrinio bendaautorių“, – teigiama agentūros komentare.
Agentūros vertinimas: svarbus, bet epizodiškas indėlis
Pasak agentūros „Autoriai“ vadovės Giedrės Šileikytės, „Telia“ įvaizdžio konkursą „Autoriai“ laimėjo dar balandžio mėnesį, be jokio V. Chlebinsko indėlio, su savo kūrybine idėja. „Tarp konkursui pateiktų elementų buvo ir TV klipo scenarijus, numatantis visą dabar eteryje matomo scenarijaus idėjinį pamatą: vieno vyro gimimas ir jo vaikų gimimas bei šalies istorija, Baltijos kelias ir kiti esminiai žmogaus gyvenimo aspektai, besisukantys ratu. V. Chlebinskas buvo pakviestas konsultacijoms tik po to. Jo indėlis – svarbus, bet epizodiškas, tobulinant ir konsultuojant tik jau sukurto scenarijaus vietas, jas atnaujinant, jau po scenarijaus testų tyrimuose“, – komentuoja ji.
„Dėl paties proceso, industrijoje visi žinome, kad scenarijaus rašymas yra sudėtingas ir kompleksinis procesas, jis yra tobulinamas, turi ne vieną ir ne dešimt versijų. Būtent šiam scenarijaus ištobulinimo darbui įtraukėme ir V. Chlebinską. Vytautas dirbo kartu su agentūros komanda, kuri nuosekliai dalyvavo visame procese, dalindamasi tiek gairėmis sprendimams, tiek kūrybinėmis ir strateginėmis įžvalgomis. Siekiant geriausio įmanomo rezultato, šiame procese dalyvavo ir dar keletas scenaristų. Šį procesą suvokiame kaip išorės profesionalų bendradarbiavimą konsultuojant kūrybinę agentūros komandą“, – sako G. Šileikytė.
„Mums išties buvo žinomas V. Chlebinsko noras režisuoti šį TV klipą, neneigiame ir jo indėlio, tačiau mes jokia sutartimi ir net žodiniu susitarimu nebuvome įsipareigoję režisieriumi skirti būtent V. Chlebinską (išskirtinai kliento teisė spręsti, kas režisuoja jų kampanijos TV klipą). Su bendrove „Telia“ V. Chlebinskas neturi ir neturėjo jokių susitarimų. Tiek Vytautas, tiek jam atstovavusi prodiuserė iš anksto žinojo apie galimybę, jog šį klipą galimai režisuos kitas žmogus. Tik paaiškėjus, kad klipą vis tik režisuos kitas žmogus, Vytautas ėmė teigti neva jis nesuteikė teisių naudoti jo indėlio į mūsų bendrą kūrinį, kas mums buvo staigmena, turint galvoje, kad visos bendradarbiavimo sąlygos Vytautui buvo aiškiai iškomunikuotos – jis žinojo, kad prisideda prie plėtojimo scenarijaus, kurį galimai režisuos kitas asmuo, ši galimybė visuomet buvo komunikuojama“, – pasakoja G. Šileikytė.
„Su Vytautu už jo atliktus darbus ir konsultacijas esame atsiskaitę, V. Chlebinsko kūrybinis indėlis į scenarijaus tobulinimą paminėtas ir klipą kūrusių žmonių sąraše, todėl šią situaciją vertiname kaip nesusikalbėjimą“, – teigia agentūros „Autoriai“ vadovė.
Renka palaikymo parašus užsienyje
Lietuvos reklamos prodiuserių asociacija (LAPA) nusprendė išreikšti palaikymą V. Chlebinskui.
Pasak LAPA vadovės D. Jurkonytės, palaikymo raštą ketina pasirašyti užsienio organizacijos – Didžiosios Britanijos reklamos prodiuserių asociacija, JAV nepriklausomų reklamos prodiuserių asociacija, Europos reklamos prodiuserių asociacija, Prancūzijos reklamos prodiuserių asociacija.
D. Jurkonytė patikslino anksčiau skelbtą informaciją, kad Lietuvos agentūros rašto nepasirašė, tačiau palaikymą, pasak jos, išreiškė visi LAPA nariai.
LAPA teigia apgailestaujantys, kad dėl susidariusios autorių teisių gynimo situacijos Lietuvoje bei dėl eilės neaiškumų aiškinant ir taikant teisės aktų normas, Lietuvos režisieriai ar kiti kūrėjai patenka į tokias situacijas, kaip šis atvejis.
„Mūsų žiniomis, iki brangaus ir ilgai trunkančio teismo, video klipo režisierius, kaip autorius, neturi, kur kreiptis: LR Kultūros ministerijoje autorių teisių skyrius nebeegzistuoja, kolektyvinio teisių administravimo asociacijos atsisako atstovauti režisierių, teigdamos, kad reklamos video nėra kolektyvinio teisių administravimo objektu, todėl joms nėra priskirta reklamos video klipų autorių sritis. Kitos tarpinės institucijos, organizacijos ar komisijos tokių ginčų sprendimui – panašu, kad nėra. Darbo teisė gina darbuotojus, sudarydama jiems lengvatines sąlygas kreipiantis į teismą, vartotojai turi savo Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą su įgaliojimais teikti šalims privalomas išvadas, šeimos bylos taip pat priimamos spręsti teismuose lengvatine tvarka, o štai autoriai – lieka vieniši, finansiškai ir emociškai silpni, kovoje prieš užsakovus“, – teigiama LAPA atsiųstame komentare.
„Lietuvos reklamos prodiuseriai, o taip pat oficialų palaikymo laišką atsiuntę užsienio reklamos prodiuserių ir jų asociacijų atstovai išreiškia visokeriopą palaikymą režisieriui V. Chlebinskui. Mes tikimės, jog visi užsakovai deramai gerbs autorių kūrybą, o valstybė imsis priemonių užtikrinti, kad autorių teisių gynybos priemonės taptų realiau ir lengviau įgyvendinamos“, – rašo LAPA atstovai.
LAPA asociacijai priklauso „ArtBox“, „Creator“, „Dansu“, „Grandma“, „Idee Fixe“, „Magic“, „Some Films“, „Strictly Baltic“, „Tape“, „Zest“.
„Autoriai“ stebisi, kodėl niekas nepaklausė jų versijos
G. Šileikytė, sužinojusi apie šią organizuojamą palaikymo akciją, apgailestavo, kad prieš ją pradedant, niekas net nebandė išklausyti jų pozicijos.
„Mums labai apmaudu dėl šių Vytauto Chlebinsko veiksmų, nes nepagrįstais faktais ir emocijomis, gąsdinimais paremtų argumentų eskalavimas yra žalingas ne tik jam ar mums, bet ir visai Lietuvos reklamos profesionalų rinkai. Ne mažiau apmaudu ir matant LAPA poziciją, kuri paremta vienpuse informacija, nebandant išsiaiškinti realios situacijos, net nesusisiekiant su mumis, kad būtų išklausytos abi pusės ir susidarytas adekvatesnis situacijos vaizdas. Esame visiškai atsakingi už klientams pateiktą galutinį turinį, o dėl bet kokių veiksmų, susijusių su šmeižtu ar žala tiek mums, tiek mūsų klientų reputacijai, vertiname ypač neigiamai“, – komentuoja ji.
„Suprantu teisinius aspektus ir galimas teisines priemones dėl šmeižto mūsų atžvilgiu, bet visuomet veikia ir žmogiškieji faktoriai. Man išties apmaudu, kad tokia situacija susiklostė, kad nesuvaldyti lūkesčiai, o skirtingos vizijos lėmė tokį nesusipratimą. Esame maža šalis, maža rinka, neturime jokio noro nei pyktis, nei pakenkti, visuomet esame linkę šnekėtis, bendradarbiauti ir bendrauti, ką bandėme daryti ir prasidėjus šiam nesusipratimui. Su mumis aptarti situacijos V. Chlebinskas nenorėjo, o LAPA taipogi niekuomet nei susisiekė, nei uždavė klausimų. Todėl – pasikartosiu – man tiesiog žmogiškai apmaudu, kad paprasta situacija virsta gandų ir interpretacijų erdve, kas ypač kenksminga visiems mums, dirbantiems šioje industrijoje“, – sako G. Šileikytė.
Telekomunikacijų bendrovės „Telia“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis sakė, kad jie apie šį konfliktą žino ir linki jį išspręsti taikiai.
„Telia“ be kompromisų laikosi aukščiausių verslo skaidrumo standartų ir etiškos veiklos principų, kurių taip pat reikalaujame ir iš savo partnerių. Esame informuoti, kad tarp agentūros „Autoriai“ ir pono Vytauto Chlebinsko yra bendradarbiavimo nesusipratimų, kuriuos linkime kuo skubiai išspręsti taikiu susitarimu. Tokį viešą reklamos rinkos dalyvių santykių aiškinimąsi vertiname neigiamai ir labai tikimės, kad tolesnis jo eskalavimas nesutariančioms pusėms neatneš reputacinės žalos ateityje bendradarbiaujant su verslo užsakovais“, – komentuoja jis.
Svarbiausia – išsiaiškinti indėlio apimtį
Daiva Jurkonytė, advokatų bendrijos „iLAW“ teisininkė, pateikė ir savo kaip teisininkės situacijos vertinimą, pabrėždama, kad tai nėra oficiali LAPA, kuriai ji vadovauja, pozicija.
„Kūriniu ir autorinių teisių objektu pagal LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą yra laikomas originalus kūrybinės veiklos rezultatas, išreikštas materialia forma (įstatymo 2 str. 19 d.). Todėl tikėtina, kad V.Chlebinsko sukurto scenarijaus negalima laikyti vien tik teisės neginamomis idėjomis. Tai – kūrinys, apimantis originalius koncepcijos sprendinius, įtaigų scenų išdėstymą ir jų išpildymo aprašymą, kuris konkursui pateiktas nuoseklia rašytine ir vaizdine forma, dokumentą persiunčiant elektroniniu paštu. Kylant klausimams dėl kūrinio originalumo prisimintina, jog autorių teisių objektais laikomi ir išvestiniai kūriniai (Įstatymo 4 str. 3 d.). Tokiu būdu režisieriaus parašyta scenarijaus versija turėtų būti pripažinta autorių teisės pilna apimtimi ginamu kūrybiniu darbu“, – komentuoja ji.
Pasak jos, sudėtinga nustatyti, koks buvo tikrasis žodinio šalių susitarimo turinys ir tikslas – tai autoriaus iniciatyva galėtų konstatuoti tik teismas. „Vis dėlto vertinant situaciją reikėtų atsižvelgti į reklamos video klipų gamyboje vyraujančią praktiką, jog reklamos režisieriai konkursuose dalyvauja turėdami tikslą laimėti reklamos video klipo režisavimo užsakymą, taigi režisieriaus „vizija“ scenarijaus išpildymui rašoma būtent tuo tikslu. Priešingu atveju, režisieriui negavus užsakymo, dėl konkursui pateiktos medžiagos naudojimo kuriant video klipą šalys turėtų tartis atskirai. Minėtų aplinkybių šviesoje sumokėjimas už scenarijaus gamybą savaime nereiškia, kad agentūra tinkamai susitarė su režisieriumi ir gavo autoriaus turtines teises, ypač, kai autorius teigia priešingai.
Verta taip pat atkreipti dėmesį į tai, kad LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 11 str. numato užsakovo naudai veikiančią autoriaus turtinių teisių perleidimo užsakovui prezumpciją. Ši prezumpcija galioja tik tuo atveju, jeigu audiovizualinio kūrinio sukūrimo sutartyje šalys nenustatė kitaip“, – teigia D. Jurkonytė.
Pasak D. Jurkonytės, Lietuvoje galiojanti teisinė sistema pripažįsta sutartis, sudarytas tiek rašytine, tiek žodine forma, o nustatant žodinės sutarties turinį bei faktą leidžia pasitelkti tokias pagalbines priemones kaip šalių susirašinėjimas el. laiškais bei sutartinių santykių pabaigą vainikuojanti sąskaita už kūrinio sukūrimą.
„Iš pateiktų vertinimui aplinkybių galima susidaryti nuomonę, jog V. Chlebinskas tiek žodine, tiek elektroninio susirašinėjimo forma, o taip pat atitinkamu įrašu sąskaitoje, ne kartą išreiškė atsisakymą perleisti teisę naudoti savo kūrinį. Todėl tikėtina, jog sprendžiant ginčą būtų prieita tokios išvados: teisių perleidimo prezumpcija neteko galios, o užsakovas neįgijo teisės gaminti video klipą panaudodamas V. Chlebinsko kūrybos elementus.
Tiesa, aptariamo video klipo savininkai viešai skelbia, kad V. Chlebinskas yra video klipo bendraautorius. Tokiu būdu neva realizuojama autoriaus neturtinė teisė į kūrinio autorystę ir autoriaus vardą, tačiau autorius sutikimo tokiam paskelbimui taip pat nesuteikė. Atvirkščiai, elektroniniu paštu atsisakė būti vadinamas kūrinio bendraautoriumi. Neturtinių teisių realizavimas tokiu būdu niekaip neišsprendžia galimai pažeistų režisieriaus V. Chlebinsko turtinių teisių klausimo“, – vertina ji.
Advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ partneris ir advokatas Erikas Saukalas aiškino, kad šiuo atveju svarbu įvertinti, ar V. Chlebinsko indėlis buvo reikšmingas, ir koks susitarimas su juo buvo pasirašytas.
„Šiuo atveju tikrai įsijungia autorinės teisės, bet reikia įvertinti, koks buvo susitarimas, kokia sutartis buvo pasirašyta su autoriumi, ar jis, visų pirma, tikrai yra autorius. Tam turi būti atliktas teisinis vertinimas: ar tai, kad jis pateikė kažkokių pastabų, daro jį bendraautoriumi, ar ne. Tam, kad jis būtų pripažintas bendraautoriumi, indėlis turi būti pakankamai reikšmingas: jis negali laikyti save bendraautoriumi dėl kelių pastabų ar mestų idėjų“, – komentuoja E. Saukalas, kad tai įvertinti būtų galima tik labai gerai žinant konkrečią situaciją.
„Antras dalykas, koks susitarimas su juo buvo pasirašytas. Jei tame susitarime buvo nurodyta, kad jis perduoda visas savo autorių teises kažkokiam asmeniui, kuris po to gali disponuoti, tai viskas yra tvarkoje. Bet jei to susitarimo nebuvo ir indėlis yra reikšmingas, tai be jo žinios niekas negali naudoti“, – aiškina teisininkas.
Pasak E. Saukalo, tokiais atvejais svarbiu argumentu tampa tai, ar kūrinys yra dalomas, ar nedalomas. „Dalomi gali būti, pavyzdžiui, knygos, kuriose yra kelios skirtingos istorijos, parašytos skirtingų autorių – kiekvienas autorius gali sakyti – išimkite mano dalį – ir viskas bus tvarkoje. Bet yra nedalomi kūriniai, kurių kažkurią dalį išėmus, jie tampa nepilnaverčiais. Aš įsivaizduoju, kad scenarijus yra nedalomas kūrinys, nebent galima „išoperuoti“ kelias scenas“, – sako jis.
Pasak E. Saukalo, susirašinėjimas gali būti prilyginamas susitarimui, bet jame turi būti labai aiškiai išdėstyta autoriaus valia. Visgi jis pastebi, kad dažniausiai elektroninio laiškuose tokio aiškaus išdėstymo, koks reikalingas kalbant apie teisinius dalykus, nebūna.
E. Saukalas pataria visiems užsakovams, nenorintiems patekti į tokias situacijas, užsitikrinti sutartyse, kad jie perims iš autoriaus visas teises. „Tada tu disponuoji ir tvarkaisi, kaip nori, o jei teisės nėra perimtos, turi šokti“, – pastebi jis.