Renginių industrijos siekiamybė – mokamos kūrybinės idėjos
Prieš mėnesį vykusi pirmoji Baltijos šalyse renginių konferencija „Revolution“ atskleidė didžiulį poreikį tokiam įvykiui ir subūrė po vienu stogu daug renginių rinkos profesionalų ir mėgėjų, atsakingų už renginių organizavimą savo įmonėse ir organizacijose. Didelio aktualumo sulaukė konferencijos baigiamoji diskusija, kurioje verslo organizacijų atstovams buvo užduotas klausimas: ar verslas yra pasiruošęs mokėti už kūrybinius pasiūlymus ir kada tai taps norma?
Iš diskusijos dalyvių pasisakymų buvo akivaizdu, kad tai tema, kuri rūpi daugeliui, ja jau ilgai diskutuojama ir ieškoma sprendimų, tačiau klausimas, kada verslas bus pasirengęs mokėti už originalias kūrybines idėjas, vis dar lieka neatsakytas.
Esu įsitikinęs, kad vien šis faktas paskatintų agentūras aktyviau dalyvauti įmonių rengiamuose konkursuose ir padidintų kūrybiškumo bei idėjų konkursuose įvairovę. Jei dar būtų įsteigiamas ir piniginis prizas kaip papildoma paskata prie gaunamo užsakymo uždarbio, tikiu, kad tai paskatintų kūrėjus dar daugiau investuoti ir pasitelkti išorinius partnerius idėjų sukūrimui. Tokiu atveju laimėtų tiek kūrėjai, kurie būtų labiau motyvuoti dalyvauti konkurse, tiek unikalių paslaugų norintys užsakovai.
Šiandien renginių rinkoje vis dar judama lengvesniu keliu. Jei perkančioji organizacija žiūri į tai, kaip į darbo pokalbį, tuomet iš dalyvio tikisi sukaupto gerų darbų portfelio pristatymo ir atsakymo į klausimus, kaip jis valdytų užsakovo renginius, poreikius ir lūkesčius, kokius rezultatus ir kokiais būdais pasiektų, jei būtų pasirinktas. Dažnai užsakovai prašo pateikti kūrybinius pasiūlymus be įsipareigojimo sumokėti už atliktą darbą, o tai sukuria nesaugumo barjerą, todėl neretai agentūros siūlo kartotinius sprendimus. Užsakovai dažnu atveju tai traktuoja kaip kūrybinę tinginystę arba idėjų badą.
Bet verta pasižiūrėti į šią situaciją iš kitos pusės. Pavyzdžiui, advokatams už jų paslaugas mokame nuo pirmos susitikimo minutės, tačiau jie mums gali siūlyti jau anksčiau praktikoje pritaikytą, išbandytą gynybos modelį, kad pasiektume gerą rezultatą. Ar advokatą vadinsime nekūrybingu?
Dar vienas pavyzdys – įsivaizduokite, kad ieškote naujo drabužio. Šiuo atveju galite nueiti į prekybos centre esančią jums patinkančio prekinio ženklo parduotuvę ir nusipirkti naują rūbą iš masinės produkcijos. Pasimatuoti kelis skirtingų drabužių variantus jums nieko nekainuos. Tačiau galite eiti pas dizainerį, kuris leis pasimatuoti jau sukurtą drabužį. Bet jei norėsite, kad dizaineris sukurtų originalią suknelę pagal jūsų figūrą nebūdami tikri, kad ją pirksite – spėkite, ar dizaineriai imsis darbų nemokamai? Todėl kyla klausimas, kodėl renginių agentūra turi kurti ir dalintis idėjomis nemokamai?
Populiaru išgirsti frazę: „Ačiū, pasirinkome kitus, tikimės bendradarbiauti ateityje“
Būna atvejų, kai perkančios organizacijos norėdamos gauti kuo daugiau pasiūlymų renginiams, stengiasi ir paskambinti, ir parašyti bei nori įsitikinti, ar kūrybinė agentūra dalyvaus konkurse. Tačiau, kai reikia agentūrai pateikti atsakymą – entuziazmas blėsta. Pasibaigus konkursui, kūrybinės agentūros sulaukia tipinės frazės – „ačiū, pasirinkome kitus, tikimės bendradarbiauti ateityje“. Todėl minėta fraze bandoma išlaikyti gerus santykius ir tikimasi tolimesnio bendradarbiavimo ateityje. Ši praktika ydinga.
Dalyvaudamos konkurse ir pateikdamos pasiūlymą, agentūros tam skiria labai daug laiko. Reikia sugalvoti koncepciją, ją tiksliai aprašyti, rasti subrangovus, juos rezervuoti, parengti sąmatą, užpildyti įvairų klausimyną, pasirašyti konfidencialumo sutartis, paruošti bei pateikti visą projekto medžiagą konkursui. Todėl siekiant agentūrą motyvuoti generuoti geresnes idėjas bei norą teikti pasiūlymus ir ateityje – labai svarbu argumentuotai suteikti atgalinį ryšį, kodėl gautas pasiūlymas netiko, ko pritrūko, kad būtų pasirinktas.
Pagarbos stoka konkurso dalyviui lemia perkančiųjų organizacijų „juodųjų sąrašų“ formavimus. Jei yra siekiamybė gauti kuo daugiau kokybiškų pasiūlymų ir išrinkti patį geriausią, reikia įdėti pastangų abiem pusėms ir formuoti ilgalaikio bendradarbiavimo siekiamybės modelį. Tik taip galime visi kartu prisidėti prie kokybinių, lūkesčius atitinkančių, poreikių auginimo progreso.
Dažnos kūrybinių idėjų vagystės
Tęsiant mintį apie kūrybines idėjas, noriu pabrėžti, kad Lietuvoje vis dar sudėtinga arba praktiškai neįmanoma teisinė idėjų apsauga. Užtenka pakeisti renginio pavadinimą, kelis režisūrinius sprendimus ir užsakovas bus teisus sakydamas, kad tai yra kita idėja. Iš renginių rinkos specialistų neretai išgirstu, kad pasitaiko atvejų, jog asmeninę pasiūlytą idėją pasiima potencialus pirkėjas ir perduoda įgyvendinti kitai pasirinktai agentūrai. Apie tai sužinoma jau įvykus renginiui.
Būtent toks atvejis yra pasitaikęs ir mūsų agentūros „ReKūrai“ komandai, kai mačiau labai neprofesionaliai realizuotą mano sugalvotą idėją vienos organizacijos jubiliejuje, kurią įgyvendino kita agentūra, laimėjusi renginio organizavimo konkursą. Šiuo atveju itin gajus posakis, kad „geros idėjos sklando ore“ kaip alibi, pasisavinus idėją, tinka ne visada.
Esu įsitikinęs, kad šiuo konkrečiu atveju dviem skirtingoms agentūroms sugalvoti identišką sprendimą, kad įmonės vadovas įkūnys scenos legendą Fredį Merkurį bei atliks legendinį grupės „Queen“ kūrinį šventės atidarymo metu, yra naivu ir mažai įmanoma. Pasiūlyti šią idėją mus įkvėpė komandos atlikta užsakovo biografijos, įmonės istorinių faktų ir įvykių muzikos pasaulyje analizė. Galutinis šios idėjos pasiūlymas buvo labai subtiliai apgalvotas, todėl neįtikėtina, kad kita agentūra galėjo visa tai sukurti identiškai.
Teko ir mūsų komandai sulaukti tokio prašymo, kad įgyvendintume vieną idėją, kurią įmonė pasiėmė iš kitos agentūros pasiūlymo. Mūsų atveju, įmonės atstovas tai pripažino, o kiek pasitaiko atvejų, kai šis faktas nuslepiamas ir pristatomas kaip organizacijos sumanymas. Todėl prieš dalyvaujant idėjų konkursuose, kiekvienas turime įvertinti galimą riziką, kad tavo pateikta idėja bus įgyvendinta kitos agentūros. Šioje srityje dirbant yra daug kūrybinių atradimų, tačiau reikia susitaikyti ir su galimais praradimais.
Po renginių industrijos skėčiu – daugelio profesijų atstovai
Tai buvo viena iš temų, kuri sulaukė daug diskusijų Vilniuje surengtoje pirmojoje renginių konferencijoje „Revolution“. Įsiplieskusi diskusija parodė, kad šis klausimas yra aktualus daugeliui, todėl būtina ieškoti sprendimų. Neabejoju, kad juos galima surasti ir dėl to galiausiai tik laimėtų visos pusės.
Ne veltui konferencijoje „Revolution“ buvo paliesta temų gausa iš pačių įvairiausių sričių. To siekėme sąmoningai, nes matome, kad daugelis dar gana siaurai žvelgia į renginių rinką, nors ji yra labai didelė ir apima skirtingų sričių atstovus.
Šios rinkos dalį užpildo ne tik renginių organizatoriai, bet ir paslaugas renginiuose teikiantys vedėjai, atlikėjai, garso, šviesų, technikos inžinieriai, dailininkai, scenografai. Virėjai, padavėjai, staltiesių siuvėjai ir lygintojai, dizaineriai, floristai, viešbučiai, konferencijų salės, kambarinės, maisto kūrėjai ir tiekėjai, – jie taip pat yra neatsiejama renginių industrijos dalis ir turi konkrečius darbus ir atsakomybes renginio metu.
Sąrašas nebaigtinis, nes renginių industrija yra milžiniška. Jos reikšmė šalies ekonomikai yra didžiulė bet, tenka pripažinti, deramai neįvertinta. Vienas konferencijos tikslų ir yra išryškinti renginių industrijos kuriamą vertę bei suburti po vienu stogu visus joje dirbančius – nuo profesionalų iki mėgėjų, nes mus visus vienija tas pats tikslas: surengti dar įdomesnį, kūrybiškesnį ir nuostabesnį renginį.
