Didėja neįprastų renginių erdvių poreikis
Anot jos, į pakitusius įmonių ir organizacijų poreikius rinka netruko sureaguoti ir šalyje viena po kitos ėmė rastis išskirtinės erdvės. Tiesa, jų vis dar nėra daug. Užklupusi pandemija šį procesą buvo smarkiai pristabdžiusi, tačiau dabar jis vėl įsibėgėja ir per porą metų Lietuvoje turėtų būti apstu savitų ir išskirtinių renginių erdvių, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Nors renginiai turi daug svarbių aspektų, vieta, mano įsitikinimu, yra pamatinė. Ji ne tik kuria viso renginio atmosferą, bet ir formuoja bendrą įspūdį apie renginio šeimininką, siunčia dalyviams tam tikrą žinutę. Vien iš pasirinktos renginio vietos galima padaryti daug išvadų ir prielaidų. Pavyzdžiui, ar įmonei gerai sekasi, kokia yra jos vidinė kultūra, kokios yra jos vertybės. Šiais laikais blizgučiais ir neskoninga prabanga gero įspūdžio tikrai nepaliksi“, – tvirtino L. Nosevič.
Jos teigimu, daugiausia įdomių ir maloniai dalyvius stebinančių renginių erdvių kol kas rasti galima sostinėje. Vis dėlto ir kituose Lietuvos miestuose bei regionuose kasmet jų atidaroma bent po keletą.
„Geografinė vieta lemia išskirtinių erdvių kainą. Vilniuje yra tokių, kurios papildomai nekainuoja, jei išleidi numatytą kainą vaišėms, bet yra ir tokių, kur vien erdvės nuomos kaina prasideda nuo 3 000 eurų. Kaune ar kur kitur įdomesnę vietą savo renginiui galima gauti tam skyrus nuo 100 iki 1 000 eurų“, – nurodė renginių organizavimo ekspertė.
Pasak jos, šiais metais labiau nei bet kada anksčiau išryškėjo prabangių vakarienių ar verslo popiečių tendencija, kurios ne vienam tapo įprasta kalėdinio vakarėlio alternatyva.
„Pavyzdžiui, žiemos švenčių laikotarpiu „Grand Hotel Kempinski Vilnius“ pasiūlė galimybę džiaugtis išskirtinėmis Manto Petruškevičiaus kurtomis kalėdinėmis dekoracijomis puošta erdve, kurioje kasdien skamba gyva muzika ir pasitinkama su gėrimais. Tai puiki alternatyva norintiesiems per daug nekvaršinti sau galvos organizaciniais dalykais, sutaupyti laiko ir pinigų“, – sakė L. Nosevič.
Įdomiausios renginių erdvės Lietuvoje
Turintieji didesnių ambicijų ir norintieji ypatingesnių organizacijos švenčių, „Placer.lt“ įkūrėjos teigimu, turėtų apsvarstyti šias 8 išskirtines renginių erdves:
1. „32 kėdės“, muzikos salonas (Vilnius)
Šios erdvės šeimininkai rekomenduoja rinktis Soirée renginio formatą – šventišką renginį, kurio metu klausomasi vienos arba dviejų dalių klasikinės arba džiazo muzikos pasirodymo, vėliau vakarą papildant profesionalų kuriamais kulinariniais potyriais. Ši erdvė ypatinga tuo, kad joje atkuriamas istorinių salonų kultūros fenomenas, derantis su naujomis idėjomis ir šiuolaikinio miesto ritmu. Tapybiškos sienos, unikalus židinys bei keramikos dirbiniai, paveikslai, fortepijonas padeda sukurti nepaprastą atmosferą.
2. „AeroCity“ (Vilnius)
Naujasis „AeroCity Tech Valley“ biurų pastatas yra dalis Vilniaus Dariaus ir Girėno gatvėje statomo „AeroCity“ aviacijos miestelio. Būtent čia yra unikali renginių erdvė, kurioje yra „nutupdytas“ tikras beveik 27 metrų ilgio, daugiau nei 6 metrų aukščio ir 23 tonų svorio verslo klasės lėktuvas „Bombardier CRJ 200“. Jis ir milžiniška daugiau nei 600 kv. m erdvė renginiui suteiks daug galimybių ir naujausiomis technologijomis bei inovacijomis kvepiančio žavesio.
3. „Amsterdam Plaza“ (Palanga)
Kurorto centre įsikūręs naujas penkių žvaigždučių viešbutis, galintis apgyvendinti iki 80 svečių. Jame veikia europietiškos virtuvės restoranas, įrengtos SPA erdvės, o prireikus galima užsisakyti vieną iš dviejų salių renginiui. Vis dėlto labiausiai jis išsiskiria 140 kv. m atrijumi. Tai ypatingą aurą turinti viešbučio erdvė, puikiai tinkanti įmonių šventėms, kalėdiniams renginiams, pristatymams, parodoms, koncertams ir privačioms šventėms.
4. „Astorija“ vyno rūsys (Vilnius)
Autentišką ir ilgą istoriją menanti erdvė, kuri ilgą laiką buvo užmiršta ir tik neseniai iš naujo atrasta. 1901 m., kai iškilo pastatas, kuriame šiuo metu veikia „Radisson Blu Royal Astorija“ viešbutis, liko daug autentiškų detalių. Maži langai ir durys koridoriuose, freskos kambariuose bei namų dvasia visame viešbutyje. Tiesa, kai kurios pastato vietos iki šiol buvo paslėptos ir nematomos svečiams. Tačiau visai neseniai buvo atrastas ir sutvarkytas unikalus rūsys su skliautinėmis lubomis ir akmenų bei plytų siena. Jis tapo vyno rūsiu, atviru privačioms vyno bei maisto degustacijoms, kuriose gali patogiai tilpti iki 20 dalyvių.
5. „Didžioji 27“ (Vilnius)
Vilniaus senamiesčio širdyje esanti erdvė „Didžioji 27“ – išskirtinė vieta, iš kurios atsiveria vaizdas į miesto Rotušę. Viena geidžiamiausių mieste renginių erdvių užima net du pastato aukštus ir yra iš viso daugiau nei 200 kv. m ploto. Ji turi išskirtinę aurą, puikiai tinkančią įvairioms pramogoms, šventiniams renginiams, įmonių vakarėliams, pristatymams. „Didžioji 27“ valdytojo praktika rodo, kad joje patogiai gali tilpti iki 350 žmonių.
6. „inTegra House“ (Subartėnų km. Trakų r.)
Gamtos ir architektūros oazė, kuri ypač patiks tiems, kas ieško ypatingų erdvių organizacijų strateginėms sesijoms, susirinkimams, mokymams bei nestandartiniams renginiams. „inTegra House“ išsiskiria unikalia atmosfera ir funkcionaliomis, modernumu dvelkiančiomis erdvėmis, kurios yra išdėstytos trijų namelių komplekse. Bene didžiausias skiriamasis šios erdvės, jos šeimininkų vadinamos kūrybos ir sąmoningumo namais, bruožas – tai vieta be alkoholio.
7. „Retro svetainė“ (Klaipėda)
Uostamiesčio centre, renovuotame, šimtmečius menančiame Špichuto (Spitzhut) dvare esanti svetainė, jos šeimininkų teigimu, įkurta tam, kad tiek verslo, tiek asmeniniams poreikiams skirtus renginius būtų galima organizuoti jaukioje ir privačioje aplinkoje. Erdvė, kurioje patogiai gali jaustis nuo 14 iki 20 žmonių, yra puiki alternatyva įprastoms konferencijų salėms, posėdžių kambariams ar kavinėms.
8. Zyplių dvaro restoranas „Kuchmistrai“ (Tubelių km., Šakių r.)
Zyplių dvare įkurtas restoranas „Kuchmistrai“ – vieta, kurioje susipina XIX a. viduryje įkurto dvaro ansamblio istorija, senieji LDK virtuvės receptai, geriausia vietinė produkcija, zanavykiškas svetingumas ir šiuolaikinio gyvenimo aidai. Tai yra viena iš nedaugelio vietų šalyje, kur puoselėjamas Lietuvos didikų virtuvės paveldas. „Kuchmistrai“ ypač garsėja troškintos patarškos pyragu, troškintu balandžiu ir lietuviškų vynų degustacijomis. Tie, kam teko ten apsilankyti, sako, kad tai buvo tarsi gastronominė kelionė laiku.
Pagrindinės šių metų renginių veiklų tendencijos
Renginių organizavimo ekspertės L. Nosevič tvirtinimu, per šiuos metus, kurie buvo pirmieji po viską sukausčiusios pandemijos, mūsų šalyje išryškėjo net kelios įdomios tendencijos. Pirmiausia įmonių komandos vis dažniau renkasi patyriminius renginius.
„Vis dažniau pasitaiko, kad žmonės nori ne šiaip pasėdėti ir pavalgyti. Jie tikisi įdomios veiklos. Todėl per šiuos metus labai išpopuliarėjo tokios veiklos kaip meno degustacijos, būgnų mušimas, kvapų gamyba ar net tarakonų lenktynės. Neretai pasirenkama renginio dalyviams pasiūlyti net keletą skirtingų veiklų. Tai rodo, kad organizacijos turi išaugusias galimybes investuoti į renginius darbuotojams, taip pat atskleidžia, koks didelis žmonių popandeminis gyvo veiksmo ir buvimo komandoje išsiilgimas“, – sakė „Placer.lt“ įkūrėja.
Anot jos, kita tendencija, kurią galima sieti su visus sukrėtusia pandemija, – tai išaugęs rūpestis sveikata ir noras sveikatinimo veiklas integruoti net ir verslo renginiuose.
„Per šiuos metus tapo visai nekeista, jei įmonė organizuoja šventę ar strateginę sesiją ir jos metu sėdi ant kamuolių, mėgaujasi sveikuoliškais kokteiliais, o pasibaigus darbui renkasi ne apsilankymą bare, o keliauja į sveikatinimo procedūras“, – vardijo pašnekovė.
Trečioji renginių tendencija, kurią nurodė L. Nosevič, taip pat yra gerokai ūgtelėjusi, palyginti su ankstesniais metais, – tai savanorystė įvairiomis savo formomis.
„Nemaža dalimi prie socialinio aktyvumo ir atsakingumo didėjimo, tikėtina, prisidėjo tai, kad Rusija užpuolė Ukrainą ir dabar visi gyvename su nuolatine mintimi – kaip padėti ukrainiečiams. Aišku, imtis socialiai atsakingų veiklų taip pat skatina ir nepadrąsinančios klimato kaitos prognozės. Todėl vis daugiau įmonių švenčių tampa proga rinkti paramą, sodinti mišką, dalyvauti savanoriškoje veikloje“, – vardijo renginių organizavimo ekspertė.
L. Nosevič teigimu, pastaroji tendencija ypač džiugina, nes parodo, kaip verslas gali ne tik siekti savo tikslų, pavyzdžiui, formuoti komandą ar ją motyvuoti, bet ir prisidėti prie visai visuomenei aktualių iššūkių sprendimo.
