Nuo gegužės reklamos priežiūrą iš Konkurencijos tarybos perims Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Toks sprendimas priimtas teigiant, kad taip reklamos priežiūra bus vykdoma efektyviau ir nuosekliau. Tačiau, kaip pastebi Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) valdybos narė Ornela Ramašauskaitė, nors paprastesnis reklamos stebėsenos ir kontrolės procesas labai reikalingas, vien šis žingsnis problemos neišspręs.

Šiuo metu reklamos priežiūrą atlieka Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) ir Konkurencijos taryba. Nuo gegužės mėnesio visos funkcijos bus perduotos Vartotojų teisių apsaugos tarnybai.

„Siekiant užtikrinti operatyvesnį galimų reklamos pažeidimų nagrinėjimą, išvengti priežiūros funkcijų dubliavimo, užtikrinti vienodai formuojamą praktiką bei aiškumą vartotojams, į kurią instituciją kreiptis dėl reklamos pažeidimų, buvo nuspręsta konsoliduoti šias funkcijas vienoje institucijoje“, – aiškina VVTAT.

Kol kas dėl tam tikrų reklamos pažeidimų vartotojai turi kreiptis į abi institucijas. „Perdavus klaidinančios reklamos priežiūrą VVTAT, vartotojo prašymas dėl klaidinančios reklamos bei iš to kylantis vartotojo turtinis reikalavimas būtų nagrinėjamas pilna apimtimi vienoje institucijoje ir taip būtų užtikrinta efektyvesnė vartotojų teisių apsauga“, – teigia VVTAT.

Be to, bus keičiamas Konkurencijos, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo ir Visuomenės informavimo įstatymai bei Administracinių nusižengimų kodeksas.

Advokatas dr. Mantas Rimkevičius tikina, kad sprendimas sutelkti reklamos priežiūrą vienose rankose turėjo būti priimtas seniai.

„Turime Reklamos įstatymą ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymą, kuris įgyvendina direktyvą tuo pačiu pavadinimu. Pastarasis įstatymas taikomas tik vartotojų santykyje, o Reklamos įstatymas reguliuoja verslo ir verslas-vartotojui santykius.

Konkurencijos taryba nagrinėjo tik klaidinančios ir neleistinos lyginamosios reklamų klausimus, remdamasi Reklamos ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymais. Agresyvios komercinės veiklos, reklamos, nukreiptos į vaikus, maisto reklamos reikalavimus, padorumo principo įgyvendinimas ir kitos buvo VVTAT kompetencijoje“, – primena advokatas.

Pasak dr. M. Rimkevičiaus, Konkurencijos taryba minėtus klausimus nagrinėjo tik tada, kai pastarieji buvo susiję su vartotojais. Šiuo atveju sunkiau buvo verslams.

„Verslas savo vardu nelabai galėjo pateikti skundų, o kai būdavo situacijos, liečiančios konkurentų interesus, Konkurencijos taryba rekomenduodavo eiti į teismą. Tai buvo dirbtinis kompetencijų padalinimas. Konkurencijos taryba geriausiai gali rūpintis konkurencijos įstatymo įgyvendinimu, o verslas-verslui santykyje nesąžiningos konkurencijos atvejai turėtų būti nagrinėjami teisme. Visi kiti klausimai, susiję su vartotojų teisių ir interesų ir t. t. apsauga, turėtų būti sutelkti vienoje institucijoje“, – komentuoja advokatas M. Rimkevičius.

Reklamos priežiūros funkcijų perdavimas vienoms rankoms turėtų atnešti efektyvumo ir nuoseklumo, įsitikinęs jis.

„Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas įtvirtina taip vadinamą Juodąjį sąrašą komercinių veiklų, kurios laikomos savaime nesąžiningomis. Keista tai, kad net ir šio sąrašo įgyvendinimo bei priežiūros funkcijos buvo padalintos tarp dviejų minėtų institucijų: klaidinančias komercines praktikas buvo pavesta nagrinėti Konkurencijos tarybai, o agresyvios komercinės veiklos sudėtis – VVTAT“, – sako M. Rimkevičius.

Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) valdybos narė, Kauno technologijų universiteto (KTU) docentė-praktikė O. Ramašauskaitė tikina, kad kuo paprastesnis reklamos stebėsenos ir kontrolės procesas – tuo geriau.

„Tai nebūtinai reiškia, kad procesą gali prižiūrėti viena institucija, tačiau valdymas turėtų būti vienose rankose.

Vis dėlto dabar pas mus nėra jokios aiškios sistemos ir biurokratinis kelių funkcijų perdavimas problemos neišspręs. Jei į klausimą žiūrėsime per tą prizmę, ar funkcijos konsoliduojamos – sprendimas galėtų būti vertintinas teigiamai, bet kalbant apie reklamos priežiūros sistemą – ji visiškai nepaliesta“, – įsitikinusi O. Ramašauskaitė.

Kadangi reklamos pažeidimai galimi įvairūs, dalį iškilusių klausimų toliau nagrinės Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba: „Nėra girdėti, ar jie bus integruojami „vieno langelio“ principu.“

Anot LiMA valdybos narės O. Ramašauskaitės, šalia atsakomybių pasidalinimo svarbus ir proceso efektyvumas, paprastumas.

„Kol kas viskas labai senamadiška, o tai neskatina reaguoti į pažeidimus. Šis elementas yra be galo svarbus, nes pačios institucijos reklamų „negaudo“, viskas laikosi dėl skundų. Vertėtų tiek skaitmenizuoti procesą, tiek pergalvoti suinteresuotųjų pusių įtraukimą.

Taigi, klausimas platus ir svarbus. Reklama yra ne tik vartojimo skatinimo katalizatorius, bet ir stereotipus, įpročius formuojantis elementas, tiesiogiai veikiantis mūsų elgesį“, – sako KTU docentė-praktikė O. Ramašauskaitė.

Reklamos įstatymo pakeitimo projektą inicijavo Seimo narys Virginijus Sinkevičius.

M360


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją